REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
27
Rasitos Liulienės nuotr. (nuotr. skaitytojo)

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje matome gražų, žiemą nešantį reiškinį. Vis dažniau mūsų apylinkes padengia baltasis šerkšnas.

27

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje matome gražų, žiemą nešantį reiškinį. Vis dažniau mūsų apylinkes padengia baltasis šerkšnas.

REKLAMA

Šiandien dieną bus nepastoviai debesuota. Kritulių tikimybė maža. Vietomis prognozuojamas plikledis. Aukščiausia temperatūra 4–6 laipsniai šalčio, pajūryje 1 laipsnis šalčio.

Artimiausią parą Lietuvoje nesnigs. Vėjas naktį pietryčių, 4–9 m/s, dieną pietų, 6–11 m/s, vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 9–13, pajūryje 6–8, dieną 0–5 laipsniai šalčio.

Šerkšno susiformavimas

Šerkšnas susiformuoja esant tam tikroms klimatinėms sąlygoms, kuomet vyrauja šalčiai, o paskui atkeliauja kiek drėgnesnis oras. Tai baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, kurios plonu sluoksniu aptraukia medžių šakas, laidus ir kitus objektus. 

„Jei norime pamatyti šerkšną, pirmiausia, turi būti šalčio. Jis atšaldo medžius, laidus, stulpus, pievas visus mus supančius daiktus, na o paskui, atslenka šiek tiek švelnesni, drėgnesni orai. Kaip žinia, ore yra vandens garų ir tie vandens garai virsta ledo kristalėliais, tiesiai ant atšalusių objektų. Vandens molekulė iš oro tampa ledu, garai tampa ledu iš karto. Ir va, kaip gražiai atrodo“, – apie šerkšno susiformavimą kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.

REKLAMA
REKLAMA

Susidaręs šerkšnas pranašauja šalčius?

Senoliai sakydavo, kad jei medžius padengė šerkšnas – orai atšals. Panašu, kad kol kas šis teiginys pasitvirtins, nes ateinančios naktys bus iš tiesų šaltos. Savaitgalį pravers ne tik kepurė bei pirštinės, bet ir kailiniai.

REKLAMA

Viskas dėl vandens gebėjimo keisti formą

Gamtoje galime pamatyti gražiausių vaizdų, dėl vandens gebėjimo keisti formą. Galime pamatyti ir purų sniegą, ir viską aptraukiantį šerkšną.

„Vanduo gamtoje gali būti iš karto trijų agregatinių būklių. Vanduo gali iš ledo būsenos peršokti į dujas arba į vandenį. Vandens garai gali tapti arba ledu, arba vandeniu, vanduo gali tapti arba garais arba ledu. Taip jau yra, kad šios trys būsenos viena iš kitos laisvai kinta“, – priduria sinoptikas Naglis Šulija.

Vandens formos pasikeitimas pasireiškia ne tik šerkšnu, pavasarį galime pamatyti kitą reiškinį, kuomet sniegas neištirpsta, t.y. netampa vandeniu, o išgaruoja.

„Egzistuoja ir priešingas šerkšnui reiškinys. Pavasarį pastebimas sniego arba ledo dūlėjimas. Tai nutinka, kai sniegas ne tirpsta, o tiesiog išgaruoja. Galima tokį reiškinį pamatyti prie medžių, kokių nors akmenų, kai sniego pluta tiesiog sudūla. Vandens molekulės iš ledo tiesiog išmušamos, jos išgaruoja“, – priduria sinoptikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų