Ilgiausiai vieną kadenciją dirbantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurio vadovaujama ministerija pažymi 93-ejų metų sukaktį, sako, kad pastarųjų dienų įvykiai Garliavos byloje nesusiję su policijos sistemos problemomis.
„Manau, atvirkščiai, tai susiję su prasidėjusiais pokyčiais policijos sistemoje. Šių pastarųjų dienų įvykių, matyt, ir nebūtų buvę, jei policijos generalinis komisaras nebūtų įsteigęs Imuniteto valdybos, kuri kartu su Generaline prokuratūra identifikavo situaciją ir inicijavo ikiteisminį tyrimą“, – interviu ministerijos įkūrimo šventės dieną naujienų agentūrai ELTA sakė ministras.
– Atrodo, kad turime dvi progas pasikalbėti: viena – Vidaus reikalų ministerijos įkurtuvių sukaktis, kita – Jūsų, kaip vidaus reikalų ministro, pasiektas rekordas. Kuri proga svarbesnė?
– Be abejo, ta, kurią švenčia visi dirbantys vidaus reikalų sistemoje. Diena, kai buvo padėti pagrindai mūsų nepriklausomos valstybės vidaus reikalų sistemai. O įvairūs rekordai šioje vietoje ne tiek jau ir svarbūs: jie ateina ir praeina. Tikiu, kad vidaus reikalų sistemoje jų dar bus ir bus.
– Kaip apibūdintumėte šiandienę Lietuvos vidaus reikalų sistemą?
– Šiandienė Lietuvos vidaus reikalų sistema – plati ir sudėtinga. Įžengiau į šią sritį su „portfeliu“, kuriame telpa tiek veiklos sričių, kiek pavyzdžiui, Slovėnijoje, skirta trims ministrams, Estijoje ir Latvijoje – dviem. Tai ir viešasis saugumas, viešasis administravimas, valstybės tarnyba, el. valdžios plėtra ir kibernetinė sauga, valstybės sienos kontrolė, migracija ir asmens dokumentai, savivalda ir regioninė politika, pastaruoju metu dar ir sportas.
– Nėra lengva, nes kai tiek daug sričių, daug ir prioritetų. Norisi viskam skirti tiek dėmesio, kiek reikia. O para turi, deja, tik dvidešimt keturias valandas.
Tad kokius darbus pavyko nuveikti, o kuriems neužteko tų dvidešimt keturių valandų per parą?
– Sunku išskirti keletą svarbiausių, tačiau manyčiau, kad pavyko įgyvendinti ministerijų valdymo, apskričių reformas, suefektyvinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą, įgyvendinti pokyčius asmens tapatybės dokumentų srityje, pasiekti neblogų rezultatų regioninėje politikoje, sumažinto finansavimo sąlygomis kasdien ir svarbių renginių metu užtikrinant žmonių saugumą ir kt.
Kasmet tenka įveikti ir biudžeto konstravimo darbą, kai atsiduri tarp kūjo bei priekalo ir tenka įtikinėti abi puses: ir Ministrų Kabinetą iš vienos pusės, ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus – iš kitos. Džiaugiuosi, kad šiais metais pavyko rasti kompromisą ir iškovoti, kad tokiai jautriai sričiai, kaip žmonių saugumas, nebūtų drastiškai mažinamas finansavimas.
Be abejo, labai norėtųsi greičiau pajusti pokyčių rezultatus ir policijos sistemoje, tačiau tam reikia daugiau laiko.
– Stebint Jūsų, kaip ilgiausiai dirbančio vidaus reikalų ministro kelią, atrodo, kad daugiausia problemų ir kyla dėl netvarkos policijos sistemoje. Kodėl?
– Policija – didžiausia struktūra vidaus reikalų sistemoje, didesnė už visas kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas kartu sudėjus, kurioje šiuo metu yra daugiau pareigūnų nei kariuomenėje kareivių, Natūralu, kad didelėje struktūroje ir problemų daugiausia. Reikia nepamiršti ir to, kad Lietuvos policija susiformavo iš sovietinės milicijos, tad suformavo ir tam tikras ydingas tradicijas. Jų paprasta reforma iš sistemos neišrausi – reikia ir pokyčių, ir laiko, kad jos pasimirštų.
– Ar pastarųjų dienų įvykiai Garliavos byloje taip pat susiję su Jūsų įvardytomis policijos sistemos problemomis?
– Manau, atvirkščiai, tai susiję su prasidėjusiais pokyčiais policijos sistemoje. Šių pastarųjų dienų įvykių, matyt, ir nebūtų buvę, jei policijos generalinis komisaras nebūtų įsteigęs Imuniteto valdybos, kuri kartu su generaline prokuratūra identifikavo situaciją ir inicijavo ikiteisminį tyrimą.
Nesinorėtų spekuliuoti įvairiais komentarais ir kenkti ikiteisminiam tyrimui. Tikiuosi, kad jis bus atliktas per kuo trumpesnį laiką ir patvirtins arba nepatvirtins išdėstytas aplinkybes. O tada bus ir sprendimų, ir komentarų.
– Iki kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, ką dar norėtumėte nuveikti vidaus reikalų sistemoje?
– Labai norėčiau, kad būtų pakeista Konstitucija ir įvesti tiesioginiai merų rinkimai, įteisintas balsavimas rinkimuose internetu. Taip pat – sutvarkyta valstybės tarnybos sistema, reformuotas policijos mokymo procesas, kuris jau nebeatitinka kasdienių iššūkių, sėkmingai baigti informacinių technologijų projektai, modernizuosiantys žmonių saugumo užtikrinimą.
Norų turiu daug, kaip ir – planų jiems įgyvendinti.
– Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje bus teikiami generolo ir generalinio komisaro antpečiai dviem pareigūnams. Laipsnis – tam tikras darbo įvertinimas. Kokiu laipsniu vertintumėte savo darbą?
– Manau, kad generolo laipsnio dar neužsidirbau. Esu realistas: tokį įvertinimą galima gauti tik už ypatingus nuopelnus, istorinius darbus, revoliucijas. Nemanau, kad mūsų vidaus reikalų sistemai reikia tos revoliucijos. Atėjau ne griauti šios sistemos, o tobulinti, šlifuoti ją. Jausiuos apdovanotas, jei mano darbas žmonėms atneš naudą.
– Dėkojame už pokalbį.
