Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos oro gynyba
Ką galite pasakyti apie mūsų progresą stiprinant oro gynybą? Akivaizdu, kad tai išlieka labai aktualus klausimas. Ar yra kažkokių gerų žinių, kuriomis galite pasidalinti? Balandžio pradžioje sakėte, kad per balandį turėtų į Lietuvą atvykti dalis radarų. Ar jie jau yra atvykę?
R. Kaunas: Taip, prieš porą savaičių. Praktiškai kiekvieną dieną socialinėje erdvėje skelbėme, tiek Krašto apsaugos ministerijos tinklapyje, tiek savo asmeniniame tinklapyje apie atvykusias oro gynybos sistemas ir radarus. Tas procesas vyksta. Dabar radarai yra integruojami į bendrą sistemą. Toliau yra skubinami užsakymai, tiesiog ankstinama užsakymų eilė naujiems radarams, kurie buvo suplanuoti.
Kalbamės su pramone kad, prioretizuotų mūsų regioną, tikiuosi viskas pavyks. Lygiagrečiai esame informavę, kad turime leidimą įsigyti interseptorius, tai yra dronų perėmėjai. Juos įsigyjame, tai tikiuosi, kad procesas bus sklandus ir pramonė gebės pagaminti viską laiku.
Turime dialogą, tikrai gerą dialogą su ukrainiečiais ir ukrainiečių ekspertų komanda. Greitu metu atvyks į Lietuvą įvertinti kokių techninių sprendimų mums reikia. Mūsų gynybos pramonės įmonės, neįvardinsiu pavadinimo, kad nedarytume reklamos, bet jos šią savaitę pristatė kompleksinį oro erdvės sprendimą. Tai yra detekcija, duomenų surinkimas, duomenų analizė, duomenų perdavimas įvairaus tipo interseptoriams, pademonstravo, kaip viskas veikia.
Taip, produktas dar nėra iki galo baigtas. Iškėlėme techninius poreikius, tačiau tai yra, ko mums reikia. Karinės oro pajėgos nori tokios sistemos, kuri veiktų žemame aukštyje. Tai reiškia nuo keliasdešimt metrų iki kokių 300 metrų, kur dabartiniai, iki tol turėti radarai nefiksuodavo.
Tie radarai veikdavo aukštesniame diapazone. Tai trumpojo nuotolio radarai, kurie yra dabar diegiami, padės atpažinti. Toliau mums reikia kinetinių sprendimų, apie ką mes kalbame, šnekame, o netolimoje ateityje įsigysime ir įsidiegsime.
HIMARS sistemos
Kaip tik paskelbėme apie HIMARS sistemų papildomą pirkimą už 280 milijonų dolerių. Pirmoji baterija iš anksčiau pradėto pirkimo dar šiais metais, kaip suprantu, tikimasi, kad mus pasieks. Ar tai vėluos?
R. Kaunas: Sunku atsakyti. Visas Europa, visas pasaulis susiduria tikrai su dideliu poreikiu ginkluotės ir jau pinigų. Sakykime, kiekis yra pakankamas. Tikrai valstybės investuoja daug, tačiau pramonė dar nėra prisitaikiusi prie didesnių gamybos apimčių.
Atsakyti, ar vėluos, ar nevėluos, aš tiesiog šiai dienai negaliu. Mes darome viską, kad spaustume tiek gamintojus, tiek sistemų, kurias įsigyjame, gamintojus, kad kiekiai, kurie yra užsakomi, atvyktų laiku.
Kai vienu metu užsakinėja visas pasaulis, puikiai suprantame, kad tai yra gana sudėtinga. Mūsų regionas tikrai yra prioritetinis, kadangi esame Rytų NATO flango dalis ir tai jau nuolat akcentuojama įvairių susitikimų formatuose.
Tikiuosi, kad mus girdi. Bent jau iš to, kokius duomenis mes gauname, kokius kiekius planuoja mums, prioretizuoja mums, matau, kad esame girdimi. Vėlgi, pasakyti, ar tikrai vėluos, ar nevėluos, negaliu. Viską darome, kad nevėluotų.
Kaip suprantu, patys amerikiečiai yra iškomunikavę apie tuos vėlavimus. Tai dviprasmiškai skamba. Viena vertus, vėluos amunicija HIMARS, kita vertus, mes nežinome, ar tikrai atvyksta pirmoji baterija. Kaip čia suprasti? Ar jie iki galo nepasako, kiek tie vėlavimai gali trukti?
R. Kaunas: Mes bet kuriuo atveju turime diversifikuotą artilerinę sistemą. Mes ne vien iš amerikiečių įsigyjame artileriją. Mes turime ir kitų gamintojų artileriją, ir Cezarius, ir kitas haubicas. Taip, kad šitoje vietoje, gynybos prasme, mes turime kitus pajėgumus ir statome amunicijos gamyklą Lietuvoje. Dalinai problema yra sprendžiama. Be abejo, kai kuri ginkluotė yra gaminama tik Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes spaudžiame, kad vykdytų sutartinius įsipareigojimus.
Kodėl Lietuva turėtų prisijungti prie amerikiečių?
Kokie yra pagrindiniai argumentai Lietuvai prisijungti prie amerikiečių kvietimo? Kai prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, atrodė, kad mes tarsi tikrai sutinkame tą daryti? Kokie yra argumentai?
R. Kaunas: Pagrindiniai argumentai yra saugumas. Tiek energetinis saugumas, tiek žmonių saugumas. Mes matome, kad dėl karo naftos kainos šoko į tikrai nematytas aukštumas ir tai sukuria energetinį nesaugumą. Ekonomistai pradėjo kalbėti apie gresiančias krizes, naftos, kuro trūkumus ir visas kitas negandas. Civilizuotas pasaulis negali to leisti.
Antras momentas, mes turime prisiminti, kad „Shahed“ dronai nebuvo pradėti gaminti Rusijoje. Jie pradėti gaminti Irane ir atkeliavo į Rusiją, toliau yra Rusijoje tobulinami. Taip, kad Iranas tikrai nėra civilizuoto pasaulio sąjungininkas. Jis tiesiogiai dalyvauja kare prieš Ukrainą tiekdamas ginklus ir technologijas. Tuo pačiu, yra duomenų dėl Irano branduolinės ambicijos.
Tai visas kompleksas grėsmių verčia visas turbūt NATO sąjungininkes pergalvoti, apsvarstyti esamą situaciją ir prisidėti prie taikos atstatymo. Ne prie karo eskalacijos, bet prie taikos atstatymo ir santykių normalizavimo. Matome, kad vyksta derybos. Tikimės, kad tos derybos turės proveržį ir galutinį sutarimą.
Tuo tarpu minos, kurios dabar yra sąsiauryje, ginkluotė, kuri irgi galbūt yra pasklidusi plačiai, ji irgi turėtų būti neutralizuota, kad atkurtume saugią laivybą, normalizuotume kuro kainas ir bent jau šita pasaulio dalis grįžtų į civilizuotą būseną.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
