„Metai iš metų beaugančios skolos vis dėlto yra vadovo, vadovybės atsakomybė. Dėl to mes turėjome du, tris užėjimus (susitikimų – BNS), kuriuose prašėme vadovybės pateikti planus, kaip bus suvaldoma finansinė situacija“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė L. Kukuraitis.
Neragina vadovo trauktis
Jis pažymėjo, kad yra pradėti tam tikri darbai dėl darbo užmokesčio sistemos keitimo ir užmokesčio įšaldymo ateinančiais metais, tačiau dalininkų šie planai „tiesiog neįtikino“.
„Ir kadangi tai jau ne pirmas kartas, (...) neatrodo kaip tie sprendimai, kurie galėtų išspręsti situaciją, natūralu, kad kyla klausimas, ar šis vadovas yra pajėgus tai realizuoti“, – nurodė ministras.
Jis BNS nurodė, kad A. Šimaičio ligoninės dalininkų susitikime buvo paklausta, ar jis negalvotų prisiimti atsakomybę. Pats L. Kukuraitis neragina gydymo įstaigos vadovo trauktis.
„Šiuo atveju svarbu, kad vyktų dalykai, nes situacija ligoninėje tikrai sudėtinga, ir sėkmės vadovui ją balansuojant. Kaip sakiau, kai kurie planai mūsų netenkina, ir tai mes esame išsakę“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Komentuodamas galimą valstybės prisidėjimą kompensuojant KUL skolas, jis teigė, kad pirmoji sąlyga yra aiškus planas krizei suvaldyti, kad skola neaugtų kasmet.
„Jeigu tai suvaldoma, tuomet antras žingsnis yra, kaip padėti KUL finansuojant kažkokią dalį įsiskolinimų, kuriuos ji turi. (...) Su Finansų ministerijos atstovais kalbėjomės, ieškome kelių, bet pirminė sąlyga yra, kad būtų labai aiškūs darbai padaryti, kurie rodytų, kad suma, jeigu ateitų iš valstybės biudžeto, ji nekristų į kiaurą maišą, kuriame juos įdėjus toliau skola formuotųsi“, – sakė L. Kukuraitis.
Jis pažymėjo, jog ankstesnės kadencijos Vyriausybei jungiant tris ligonines į KUL, šiai reformai buvo skirti keli milijonai eurų išeitinėms kompensacijoms, „bet tikėtina, ta suma nepakankama, ir pertvarka kainavo daugiau“.
Visgi L. Kukuraitis akcentavo, kad pagrindinė problema yra skolos augimo nesuvaldymas, KUL darbuotojų atlyginimams augant sparčiau negu kitose šalies ligoninėse.
„Ir tai yra didžiulis spaudimas biudžetui, ir tie darbai turėjo būti padaryti prieš metus ar dvejus, jeigu nenorėjome atsidurti šitoje krizinėje situacijoje. Kadangi jie nebuvo padaryti, ta situacija atvedė iki tokios, kur matome, kad įtampa yra labai didelė“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
BNS rašė, kad nuo įsteigimo 2023 metų pradžioje KUL susiduria su finansiniais sunkumais. Šiuo metu ligoninės skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų.
Anot A. Šimaičio, reforma, po kurios sujungus Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligonines atsirado KUL, įstaigai kainavo apie 40 mln. eurų, o išlaidos nebuvo kompensuotos valstybės.
Darbo užmokesčiui KUL skiriama per 80 proc. ligoninės pajamų, kai, įstaigos vadovo teigimu, tvaru būtų skirti 72–73 procentus.
Po praėjusį penktadienį įvykusio pakartotinio neeilinio gydymo įstaigos dalininkų – SAM ir Klaipėdos universiteto – susitikimo su ligoninės vadovybe inicijuotas KUL auditas.
Susitikime A. Šimaitis taip pat pristatė veiksmų planą, kurio pagrindinė priemonė yra laikinas darbo užmokesčio įšaldymas 2027 metais. Vadovas taip pat teigė neketinantis trauktis iš pareigų.
L. Kukuraitis BNS negalėjo pasakyti, kokia forma ketinama atlikti KUL auditą, kada tikisi jo rezultatų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


