Rugpjūčio 1 d. minimos Lietuvos karo laivyno įkūrimo 75-osios metinės. Šiemet minėjimo renginiai sutampa su savaitgalį Klaipėdoje vyksiančia tradicine „Jūros švente“.
Šeštadienį ir sekmadienį Karinių jūrų pajėgų laivuose rengiamos atvirų durų dienos, per kurias visi norintieji galės apžiūrėti Štabo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“, patrulinius laivus „Aukštaitis“ ir „Sėlis“, minų paieškos ir išminavimo laivą „Sūduvis“, gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą „Šakiai“.
Laivai „Aukštaitis“ ir „Šakiai“ išplauks į jūrą pagerbti žuvusiųjų jūroje atminimo. Ceremonijoje, per kurią į jūrą bus nuleidžiami gėlių vainikai, iš viso dalyvaus apie 40 Klaipėdos uosto laivų, jų formuotei vadovaus karo laivai.
Karinių jūrų pajėgų štabe veiks paroda, skirta Lietuvos karo laivyno įkūrimo istorijai ir Karinių jūrų pajėgų raidai po nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos karo laivynas kaip savarankiška ginkluotųjų pajėgų rūšis įkurta 1935 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu, kurį pasirašė tuometis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis. Pirmasis laivyno laivas vadinosi „Prezidentas Smetona“.
Pirmieji pasiūlymai dėl karinio laivyno atkūrimo Krašto apsaugos departamento vadovybei buvo pateikti 1990 metų vasarą. Tuomet pradėta telkti jūrininkus. 1992 m. liepos 4 d. dabartinės Karinės jūrų pajėgos buvo atkurtos.
Dabar Karinės jūrų pajėgos yra atsakingos už Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolę, apsaugą ir gynybą, vykdo išminavimo operacijas, teikia paramą institucijoms, atsakingoms už antiteroristines operacijas jūroje, laivybos apsaugą ir kontrolę, taip pat vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas, organizuoja, koordinuoja ir vadovauja taršos likvidavimo jūroje darbams.
Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Mokymo centras, Logistikos padalinys, Povandeninių veiksmų komanda, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Karo laivų flotilei priklauso septyni karo laivai, vienas paieškos ir gelbėjimo laivas, uosto kateriai.
