Sunku įsivaizduoti,kad milijonieriai altruistai,bet jie skiriasi,Vieni verslo patirtį vadybos įgūdžius panaudoja valdant valdiškas įstaigas,kiti pasinaudoja valdžia.Vien del to kad jie turtingi kritikuoti jau užpyktų ir tie kurie už Ingrida,kur kritikavo prieš šūkį ,muškim buržujus,,.Juk seime turime ir pirmą nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrą milijonierių G.Lansbergį,kuris turtu nenusileidžia senukui BIdenui.Aišku tokių kandidatų kaip buvęs suvirintojas iš Rusijos,pasityčiojęs ir pasinaudojęs nepriklausomybe Uspaskichas neturi būti.

Nėra nė vieno straipsnio be rašybos klaidų. Gėda.

Rubikono šiukšles gamta susirūpino. Nu cia tai topas.

Lietuvių liaudies pasaka

Dabar paseksiu lietuvių liaudies pasaką. Gyveno kartą senis, kuris jautė didžiulę neapykantą lietuviams. Jis buvo labai suktas, todėl jo neapykantą kai kurie net laikė meile Lietuvai. Jis darė viską, kad lietuviai, kaip žmonės, išnyktų ir tam naudojo visokiausius būdus.


Senis ir jo protėviai nuo senovės garsėjo dviveidiškumu. Jie sugebėdavo prie bet kokios valdžios pakeisti kailį ir būti jų tarnais, todėl šios savybės būdavo perduodamos iš kartos į kartą. Senis, turėdamas sūnų, suprato, kad šis užaugo kitoks, ir jam nelabai rūpi lietuvių naikinimas, todėl ėmėsi mokyti savo sūnaus atžalą – anūką.

Senis dėjo visas jėgas ir viltis į anūką, kad šis perimtų senio savybes ir toliau tęstų senio tikslus, bet pasirodė, kad anūkui to perimti nepavyks. Paaiškėjo, kad anūkas yra paprasčiausias durnius. Tai supratęs, senis dar labiau supyko ir sumąstė Lietuvą, kartu su visais lietuviais sukiršinti prieš kaimynus, kad šie supykę nušluotų visą Lietuvą nuo Žemės paviršiaus.


Kaimynai, pasirodo, buvo daug protingesni nei manė senis, jie suprato, kad tai yra asmeninė senio neapykanta lietuviams, todėl jie pagavo senį kartu su jo anūku, atėmė jo turtus ir uždarė abu į psichiatrinę ligoninę. Visa tai vyko labai seniai, mažai kas prisimena, todėl senio likimas iki galo neaiškus ir iki šiol, tik žinoma viena, kad pirmas mirė anūkas, neatlaikęs tokios kančios, o senis dar kurį laiką gąsdino ir kaltino ligoninės darbuotojus, kad šie veikia prieš Lietuvą.

Štai tokia, su laiminga pabaiga, lietuvių liaudies pasaka.

Į banką atėjo senutė ir kreipėsi į darbuotoją:
– Aš norėčiau pas jus atidaryti sąskaitą, bet norėčiau, kad tai įformintų banko direktorius.
– Ir kiek pinigų pas jus bus?
Senutė užkėlė ant stalo krepšį ir atsegė užtrauktuką. Krepšys buvo pilnas prikištas pinigų. Banko darbuotojas nuėjo pakviesti direktoriaus. Kai direktorius pamatė tokią krūvą pinigų, uždavė senutei klausimą:
– Atsiprašau, o iš kur pas jus tiek pinigų?
– Aš labai mėgstu lažybas…
– Kaip tai?
– Na… Galima dabar susilažinti iš 25000 dolerių, kad jūsų kiaušiniai kvadratiniai.
– Na gerai, lažinamės! – nusišypsojo banko direktorius ir ištiesė ranką.
– Na, ne! Suma vis dėlto nemaža. Rytoj, kartu su savo advokatu būsiu pas jus be penkių minučių dešimt ryte, kad viską galėtume juridiškai įteisinti.
Vakare banko direktorius nuėjo dušą, apsižiūrėjo save veidrodyje, kad dėl viso pikto įsitikinti, jog pas jį viskas tvarkoje. Maža kas gyvenime gali nutikti. Netgi juos pačiupinėjo. Kitą dieną, be penkių minučių dešimt, senutė su savo advokatu įėjo į direktoriaus kabinetą.
– Atnešėt pinigus? – apsidžiaugė direktorius.
– Taip, žinoma! Bet jūs turite nusimauti kelnes ir įrodyti. Tik nereikia gėdytis. Be mūsų trijų daugiau niekas to nepamatys. Suma juk solidi!
Direktorius, kuris prieš tai save apžiūrėjo namuose, ramiai nusileido kelnes.
– Matote, viskas normalu. Ne kvadratiniai!
– Aš turiu juos pačiupinėti! – pasakė senutė, priėjo prie direktoriaus ir paėmė už kiaušinių.
Direktorius staiga pamatė, kaip kartu atėjęs advokatas prarado sąmonę.
– Kas jam? – paklausė direktorius senutės.
– Paprasčiausiai, jis dabar man pralošė 100 000 dolerių. Aš su juo susilažinau, kad lygiai dešimtą valandą laikysiu rankose banko direktoriaus kiaušinius! – kuo ramiausiai atsakė senutė.

Tai kad milionierius, dar nereiskia, jog blogas zmogus arba kandidatas, TACIAU
yra dvi kategorijos milionieriu politikoje,

vieni eina altruistiskai tarnauti zmonems ir daro viska, kad ju mieste ar salyje taptu geriau gyventi VISIEMS zmonems. Tokio politiko pavyzdys butu Kauno meras - V. Matijosaitis.

Ir yra kita kategorija (kur kas gausesne) - einanti i politika vedami vien garbetroskiskumo bei noro istatymu bei valdzios sprendimu pagalba proteguoti savo nuosava versla (tinkamiausias to pavyzdys - populistas, tuo tikslu net atskira partija sau susikures - V. Uspaskich),

Is kurio politiko - ko tiketis ateityje, geriausiai galima nuspeti pasidomejus kaip vienas ar kitas verslininkas - milionierius elgiasi su savo imones darbuotojais, kokios darbo salygos toje imoneje, koks atlyginimu lygis, koks mikroklimatas imoneje ir t.t. Nes bet kuris vadovas, savininkas, darbdavys deramai besielgiantis su savo kolektyvu, sugebes ta kultura perkelti ir i bendravima bei poziuri i savo naujus pavaldinius, - ji isrinkusia i Valdzios organus minia. Gi tas, kuris iki tol temaste tik apie savo gerbuvi ir budus pagerinti savo gyvenima vis papildomais milijonais, gi savo darbuotojams mokejo algas vokeliuose, tokiu budu juos nuskurdindamas (mastant apie busima pensija arba galimo neigalumo pensiijos dydi) toks niekada netaps tinkamu vadovu, nes ir tapes vienos ar kitos savivaldybes meru, toks veikejas ir toliau tegales galvoti, kaip cia ka padarius, - kad dar papildomu milijonu prisiplesus...

Tipo koks anukelis švarus, net meru netrokšta tapti......

Nu taip

O kaip ubagai ateina į valdžią, tai ir vagia. Vienas tokių Šimašius ir Pakalnis. Afera su naujametinių tortu. O FNT nematė reikalo tirti. Kiek seimo nariu per kadenciją tampa milijonieriais. Sklypa Vilniuje perka už 1eur. Žurnalistas su akiniais ir nemato. Dar vienus užsidek.

Kaip milijonierius taip ir kvepia oj, na parašyta viskas ant veido! O jums spręsti