Valstybės kontrolė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, ar teisėtai panaudotos lėšos kuriant nacionalinę elektroninės sveikatos sistemą (NESS), rašo „Respublika“.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl galimos korupcijos kuriant NESS kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau ši vis dar nėra priėmusi jokio sprendimo.
Rasta daug pažeidimų
Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą, dar kovo mėnesį paskelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neišnaudojo visų galimybių tinkamai panaudoti NESS kurti skirtas lėšas.
Nors sistemai diegti, įrangai ir konsultavimo paslaugoms įsigyti jau panaudota daugiau nei 17 mln. litų, NESS iki šiol neveikia. Atliekant auditą buvo nustatyta ir šiurkščių teisės aktų pažeidimų.
Auditoriai tuomet paskelbė, kad SAM, kurdama NESS, neturėjo strategijos, tinkamai neprižiūrėjo, kaip ji kuriama, todėl dauguma numatytų darbų nebuvo laiku atlikta, o pradėta naudoti sistema neatliko kai kurių svarbių funkcijų. Be to, ją kuriant neįvertintos ir integravimo su kitomis informacinėmis sistemomis galimybės, todėl prieš šešerius metus pradėta kurti NESS kai kur net neveikia.
Dalis numatytų, bet neatliktų darbų buvo įtraukti į antrojo projekto etapo raidos sąrašą, o pirmajam projektui administruoti SAM įsteigta viešoji įstaiga, užuot baigusi įgyvendinti projektą, jau yra likviduojama.
Seimo Audito komitetas nusprendė pratęsti Valstybinio audito ataskaitos svarstymą kartu su atsakingais SAM bei Vyriausybės atstovais, mat elektroninės sveikatos paslaugų valstybės ir regioniniams projektams finansuoti iki 2013 m. numatyta skirti dar 90 mln. litų. Auditorių nuomone, yra rizika, kad dalis šių lėšų gali būti panaudota nepakankamai efektyviai.
Laukia nauji milijonai
Užvakar suinteresuotų ir atsakingų institucijų atstovams susirinkus į posėdį buvo konstatuota, kad NESS pradėta kurti neturint nei plano, nei projekto. Į šią sistemą beveik per trejus metus investuota jau 17 mln. litų. Už tokią sumą, pasak specialistų, galima atlikti ligoninės rekonstrukciją.
„Už paslaugas buvo sumokėta, už tas lėšas buvo iš tiesų pripirkta ir kompiuterių, ir kitos programinės įrangos, tačiau nebuvo sukurta pati sistema, kurios pagrindu šiandien būtų galima teikti ir gauti paslaugas, – teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Aš manau, tai yra tikrai aiškus ir akivaizdus neefektyvaus lėšų panaudojimo pavyzdys“.
„Visi Seimo komitetai posėdžio metu vienbalsiai nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes vien kreipimasis į STT nedavė jokių rezultatų, kad būtų apgintas viešas interesas ir lėšos“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Nesukūrus NESS ligoniai iki šiol negali registruotis elektroniniu būdu, gydytojai neturi galimybės naudotis bendra informacine baze.
SAM vadovas Gediminas Černiauskas pripažįsta, kad prieš trejus metus darbai prastai atlikti dėl nepakankamo proceso valdymo, menkos projektą vykdžiusių bendrovių priežiūros. Tiesa, ministras G.Černiauskas apie šiuos dalykus kažkodėl tylėjo pernai, dirbdamas premjero patarėju, atsakingu ir už sveikatos reikalus.
Kadangi antrajam NESS etapui iš biudžeto numatyta skirti 90 mln. litų, Valstybės kontrolės teigimu, kad ir šie pinigai nenueitų vėjais, šalyje reikėtų sukurti sistemą, kaip veiksmingai investuoti lėšas kuriant informacines sistemas. Šiuo metu remiamasi metodika, kuri skirta investicijoms į statybų sektorių planuoti.
Aida Valinskienė
