Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) „užgriuvo" Alytaus miesto savivaldybę. Kitų savivaldybių merai guodžiasi, esą mažų savivaldybių užsakymai tokie menki, kad neverta net duoti kyšių. Taip pat kai kam atrodo įtartina, jog STT savivaldybes „užgriūva" prieš vietos savivaldos rinkimus.
Kita vertus, o kada STT agentams suaktyvėti? Ar tuo metu, kai koks nors meras ar savivaldybės administratorius tik įžengia į savo naują darbovietę, ar būtent tada, kai tuoj tuoj išeis? Juk vos įkėlęs koją meras dar skaistus kaip naujagimis. Nepradeda imti iškart. Dar euforiškas. Jei pasitaiko beviltiškai sugedusių, tai vis vien nedažnai. Be to, jei ir paims kyšį, STT agentai neužfiksuos. Atsižvelgiant į lietuviškus tempus, vis vien nebūtų spėję įmontuoti pasiklausymo „blakės".
Narsumas pažaboti korupciją ima didėti tada, kai valdininkija nusižiūri saugiausias ir pelningiausias korupcijos landas. Tad reikia laiko žvalgybai. „Profesionalumas" pasiekiamas turbūt per pusmetį, o korupcijos derliaus pikas - veikiausiai prieš pat kadencijos pabaigą. Kai nėra laiko delsti. Kita vertus, jei korupcija susijusi su statybomis, tą statinį reikia bent įpusėti. Kad išryškėtų nusikaltimo mastas. Viso nusikalstamo proceso detalės. Būtų keista nutraukti procesą vos jam prasidėjus. Nenustačius visų nusikalstamų ryšių, mazgų. Nes korumpuotieji dėl nusikaltimo menkavertiškumo veikiausiai būtų išteisinti.
Antra vertus, ar savivaldybės tikrai yra tos įstaigos, kur nežinia kur pradingsta valstybės biudžeto milijardai? Kur mokesčių mokėtojų pinigai nyksta, senka tiesiog akyse. Kaimiškų rajonų savivaldybės niekada netaps šalies korupcijos rekordininkėmis. Net ir tuo atveju, jei visi jų klerkai taptų kyšininkais. Pirma, per menki, o dažnai ir deficitiniai savivaldybių biudžetai. Vadinasi, per menki viešieji pirkimai. Jei perki paslaugą už 5 tūkst. litų, milijardų tikrai neišgrobstysi. Net kauniečiai tiek neišgrobstytų. Nes jei būtų galėję nugvelbti milijardą, nebūtų nusipiginę „auksiniu" tualetu. Kainavusiu tik 600 tūkst. litų. Net Nemuno salos areną ketino pastatyti tik už milijardo pusę. Tačiau ir tai nepavyko.
Be to, provincijos žmonės akylesni. Vieni kitus labiau pažįsta. Pro jų akis nepraslysta stebuklingai praturtėję vietos politikai. Čia joks žmogus dar nėra anonimas. Provincija pradeda šnabždėtis.
Įvertinus šias aplinkybes, patys didžiausi milijardiniai kąsniai praryjami sostinėje. Kur įsikūrusios valdžios įstaigos. Anonimų buveinės. Kur patys stambiausi viešieji pirkimai. Kur nėra provincijai būdingų šnabždesių, nes žmonės temato pravažiuojančių valdžios automobilių stiklus. Na, dar vieno langelio principą. Nei mašina, nei vienas langelis nėra žmogiškas kontaktas. Todėl sostinės biurokratija tampa anonimiška. Reali tik saviškiams.
Kodėl buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko laikais, per pačią gripo pandemiją, vienas jo pavaldinys buvo STT sugautas? Nes tas pavaldinys atsidūrė sostinėje iš provincijos. Griebė ne milijardą. Menkos kvalifikacijos. Prie Vilniaus mastelių neprisitaikė.
