Dalis žmonių, kurie nevalgo mėsos save laiko šventesniais už kitus ir mūsų vėsesniuose kraštuose platina šiltų kraštų „veganišką religiją“. Šios, kaip ir daugumos kitų religijų, šaknys yra Indijoje ir kitose šiltuose kraštuose, kur saulėje natūraliai sunoksta ypatingai saldūs vaisiai bei daržovės. Kur auga tiek daug skanių augalų auga ir tokioje šilumoje natūraliai beveik nesinori mėsos. Todėl kas viename pasaulio krašte yra gėris, kitur yra tiesiog toksinė invazinė nuomonė, nepraėjusi vietinio ilgamečio kartų karantino. Dabar, kai aplink tiek daug kalbama apie karantiną, noriu priminti, kad turėtų būti ir nuomonių, ideologijų karantinas. Žodžiu, jei mes čiabuvių jaunąją kartą užpoliaryje užkrėsime veganizmo idėja, kurie įprastai maitindavosi ruoniais, banginiais ir elniais, žmonės nesulauks savo anūkų. Tikėtina, esant -60°C lauko temperatūrai, sušals savo sintetinėje patalynėje ir nesulauks sekančios vaisių siuntos iš šiltų kraštų. Na, o dabar, kai plinta klimato atšilimo kultūra, plinta ir ultra veganizmo ideologija.
Mūsų kraštuose žmonės tapdavo veganais tik tuomet, kai iškrisdavo paskutiniai dantys, bet šiai dienai stomatologija pažengė į priekį, tai visavalgiu galima išlikti iki senatvės. Nors žodis „visavalgis“ nėra skanus vegano burnoje. Jie mus vadina „mėsaėdžiais“ nuo žodžio „ėsti“. O save vadina grakščiai – „žaliavalgiais“. Ar aš vienas pastebėjau, kad tai įžeidimas? Vieni jie valgo, o visi kiti – ėda ir „punta“ savo mėsą?
Prieš kelis metus, vienoje iš savo įmonių, turėjau nuostabią sekretorę-administratorę, ji buvo pacifizmo įsikūnijimas žemėje. Kažkada diskutavome, kad jei ant jos odos nutūptų uodas, ji, tikėtina, leistų jam pasisotinti ir nuskrendant palinkėtų gėrio. Nes trinktelėjus – nepakęstų kraujo kvapo ir vaizdo. Kai labiau plėsiuosi veganiška tema, niekada neturėsiu jos omenyje. O viename pokalbyje su ja aš klausiau ką ji mano apie tuos aršiuosius veganus, kurie toksiškai bando daryti įtaką kitaip mąstantiems ir būtinai įpiršti savo naująją religiją. O ji taip stipriai atsiduso ir sakė „ Gintautai, aš suprantu apie ką jūs šnekate, tikrai yra tokių tarp mūsų, bet aš jų nepalaikau.“ Todėl tai, ką rašau nebus skirta tiems, o skirta tik toksiškiems veganams.
„Tolerantiškieji” visavalgiai juk neverčia toksinių ultra veganų būti visavalgiais, ko nepasakysi apie ultra veganus, kurie visalvalgius bando visaip paveikti, kad jie būtų jų religijos pasiekėjai. Pagal savo aršumą ultra veganai man kartais primena „Lietuvos Ryto“ ultros. Mes juk skaitome straipsnius kaip ultra veganai Prancūzijoje išdažo arba sudaužo mėsos parduotuvių vitrinas tada kiti jų kolegos ištepa ponių kailinius, bet čia kita jau tema. Kalbu, kad ultra veganai, jeigu tikrai būtų tokie tolerantiški turėtų valgyti akmenis, nes akmenys tikrai nėra gyvybės forma, nes vietoj to, kad vienu ėriuku pasisotintų didelis būrys čiabuvių, Mongolijoj ar vienu ruoniu pasisotintų kelios šeimos užpoliarėje ar vienu buliumi pasimaitintų itin daug šeimų ir pakankamai ilgai liktų sotūs. Veganai nesupranta, kad jie žudo augalus ir vienas veganas per vienus pietus suvalgo itin daug gyvybių. Ir šviežiai nuskintos salotos kvapas kaip ir nupjautos žolės – žolės kraujo kvapas, taip mielas žaliavalgiui.
Ilgą laiką aš šalia savo namo turiu penkiolikos arų pievelę ir kol žolę pjaudavau pats – dabar tai atlieka robotas. Aš pastebėjau vieną keistą ypatumą, kad kiaulpienės – tos geltonosios pienės, sureaguodamos į žolės kraujo kvapą, kuris artėja link jos, perduodavo itin svarbų signalą – saugoti savo žiedą, nes jei jis bus taip ištįsęs, jis bus nupjautas žoliapjovės. Vos tik baigiau pjauti žolę, mano visa pievelė buvo nusėta ištįsusių kiaulpienių žiedais, nes jos nustojo jausti pavojų, išsitiesė ir jeigu aš nepjaučiau antrą kartą – jos perduotų savo gyvybės formas ir tokiu būdu mano pievelėje daugėtų kiaulpienių kiekis. Vegane, ar tu susimąstei, kad šieno kvapas ar šviežiai nupjautos žolės kvapas yra augalo kraujo kvapas?
Apie žmogaus prigimtį
Vienas Japonų mokslininkas pastebėjo, kad valgyti žmogus turi tokiomis proporcijomis kaip dantų kiekis bei jų rūšys burnoje. Grūdinės kultūros – krūminiams dantims, vaisiams – kapliai bei priekiniai dantys, na, o keturi iltiniai dantys, nesvarbu kaip jie stipriai išreikšti apie mūsų visavalgiškumą ir kad 4/32 turi sudaryti mėsiškas racionas, nes būtent mūsų iltiškas pradas apie tai tarytum užsimena visiems, išskyrus, toksiškiems veganams.
Veganai yra ne tik melagiai, bet ir žodžių vagys. Jie nori vadinti tai, kas nėra pienas – pienu, tai, kas nėra mėsa – mėsa, jie nori visko, ką turi visavalgiai, žodiškai, turėti ir patys. Migdolų skystis niekada nebus pienu, nes pienas gali būti tik iš krūtinės arba gyvūno tešmens. Viskas, kas yra iš sojos – nėra mėsa, nes mėsa – tai, kas turi baltymą arba riebalą ir yra gyvulinės kilmės. todėl nebūkite vagys, nesisavinkite svetimo žodyno! Nuo to jūsų gyvenimas nepagerės, bet bent jau būsite sąžiningi sau. Dalis veganų maitinasi nauja maisto rūšimi – ėda nervus! Jie itin sotus tuomet, kai kažkam valgo nervines ląsteles. Todėl šito straipsnio netraktuokite kaip netolerancijos jums – tai yra tik mandagus atsakas.
Veganizmas ir archeologija
Veganai man primena akivaizdžius melagius, panašiai kaip koks rykliukas, kuris visiems teigia, kad nevalgo mėsos. Aš jeigu matau savo pašnekovo burnoje tuos 4 rūšių dantis, aš irgi traktuoju, kad tu esi – visavalgis. Įsivaizduokite, po kelių šimtų metų vegano palaikus atras archeologas ir, net neabejoju, kad žvilgtelėjus į jo dantis, pasakys, kad jis buvo visavalgis. Galima apgauti visus, išskyrus archeologą. Todėl, mielieji, aršieji ultra vegenai, išsimuškite iltinius dantis, atsiribokite nuo savo visavalgiškumo ir vizualiai, kad net per heloviną nekiltų mintis pasidaryt itin kraupaus makiažo. O dabar DĖMESIO, visi odontologai, atsiųskite man komisinius nuo tų, kurie užsisakys šią procedūrą.
Ne per seniausiai spaudoje vienas toksiškas veganas bandė daryti įtaką kaimynystėje gyvenančius žmones, kad neva jam atpučia kepamos mėsos kvapą ir savo toksiškais įsitikinimais bei elgesiu bandė daryti įtaką kaimynams nekepti mėsos šiame rajone arba jeigu keps, žiūrėtų, į kurią pusę vėjas pučia. Įsivaizduokite, analogišką atkirtį: „Nešienaukite žolės, veganai, nes aš galbūt alergiškas šviežiai nupjautos žolės kvapui. Tai kenkia ne tik man, bet ir mano pasaulėžiūrai, nes aš prieš. Aš manau, kad žolė turi mirti sava mirtimi, o ne nuo jūsų aštrių peilių.“
Veganai šiai dienai itin pasipiktinę viskuo, kas yra taip miela visavalgiams. Būtinai parašysiu šito straipsnio tęsinį, nes dar neišgvildenau temų, kur maistas yra tam tikrų kultūrų sudėdamosios ir kas būdinga vieno klimato kultūrai – mirtina kito klimato kultūrai. Ir tikrai man baisu žiūrėti į japonų medžiotojus, kurie įlankoje medžioja delfinus, ruonius, bet aš negaliu jų smerkti, nes tai yra jų KULTŪROS dalis. Nežinau, kokį dar žodį paminėti, kad jūs suprastumėte, kas būdinga vienai kultūrai, neturi būti miela kitai. Jeigu jūs būsite tolerantiškesni kultūroms ir gebėsite suvokti jų skirtumus – taikos pasaulyje bus daugiau.
Mielieji veganai, nesidairykite į mano lėkštę ir aš jums pažadu nesusivimdyti, kai pamatysiu nesuprantamą žalios spalvos pliurzą jūsų lėkštėje.
Paminėjau tokį neskanų reiškinį, prisiminęs vieną atvejį, kai mane supykino ir teko pasišalinti iš tos aplinkos. Tikrai Jūs turite ir skanių patiekalų, kuriuos mielai valgome, turtindami savo skonių pasaulį, įtraukdami ir jūsų patiekalus, mes juk – visavalgiai!
