Esu žmogus, kuris nuo savo trisdešimtųjų metų pradėjo kurti, norėdamas užrašyti tam tikrą sukauptą išmintį ir ją palikti. Po dešimties metų pradėjau domėtis ir kitų parašyta išmintimi ir adaptuoti dabartinei kartai. Ir šiai dienai nieko nesprendžiu nepasitaręs su tai išminčiais, kurie gyvi liko tik savo sakiniuose, kuriuose sugebėjo sutalpinti savo sukauptą patirtį ir išmintį. Kurie ją turėjo dar iki atsirandant psichologijai ir dabartiniam gyvenimo tempui. Kiekvieną kartą, prieš rašant, pasiklausiu savo mokytojų, ką jie rašė apie tai bei kokia jų nuomonė vienu ar kitu klausimu? Todėl ir viskas, ką parašysiu dabar, buvo pasitarta su jais. Su tais iš praeities.
Šia tema nuomonių yra labai daug ir jos visos apie tą patį: „Tai, kad mes visi esame skirtingi, kad reikia ne smerkti, o suprasti”, „Nedaužyk ten, kur nenorėtum, kad tave spardytų”, kad „tie, kurie teisia, niekada nesupras, o tie, kurie supranta, niekada nesmerks”.
Šiandien noriu pakalbėti apie žmogų, kuris kiekvieną dieną ir daug metų, ant savo Temidės svarstyklių, gerų darbų pusėje sudėjo didelį sunkvežimį gerumo akmenukų. Kitoje pusėje nėra tokio didelio akmens, kuris sugebėtų atsverti visa tai, ką ji yra padariusi gero iki šios dienos. Todėl, kaip Aurelijus Veryga sako: „Reikia jai padėti išspręsti problemą“. Bet visų pirma reikia nekelti papildomos įtampos ir nevaryti žmogaus į depresiją. Reikia padėti, o ne spardyti, juk galėjo atsitikti blogiau, bet juk neatsitiko.
Nesu aš jos artimoje aplinkoje, net tolimoje nesu. Sprendžiu pagal tai, ką suprantu. Ir nuskaitant Editos Mildažytės kūno kalbą, veido bruožus, balsą, žodžius, kuriuos ji naudoja, man kyla klausimas. Ar jus nematote, kad tai alfa tipažo moteris? Ji didelės energijos žmogus. Ji nėra vidutinybė. Ir tokiems žmonėms sunku, nes jie nežino, kas yra vidurys. Jiems arba viskas, arba nieko. Arba žvaigždės, arba nereikia nieko. Edita labai taktiškas žmogus ir yra linkusi geriau viską užgožti savyje nei išsitaškyti. Būtent toks tipažas dažnai aplinkos sukeltą stresą naikina savo viduje. Tai žmogus, kuris negali neatiduoti energijos aplinkai, nes jis jos turi į valias. Ir būtent kai toks žmogus, kuris turi begalinę energiją, kurią jūs jaučiate ir matote, neduok Dieve, šią energiją panaudotų prieš save, pasekmės gali būti nepataisomos. Argi jūs nepastebite, kad šis žmogus negali nedaryti to, ką ji dabar daro? Ir kiekvienas spyris į jos pusę yra spyris visiems tiems, kam ji paliko savo šiltą ir svarų pėdsaką gyvenime. Kaip žinia, nėra tokių žmonių, kurie taip lengvai gali patraukti paskui save ir padaryti įtaką. Toks žmogus tartum užgrūdintas, stipresnis už kitus. Bet, nepaisant to, kiekvienam iš mūsų reikia dėmesio, supratimo, palaikymo ir pagalbos.
Kaip mes galime reikalauti blaivaus proto iš išgėrusio žmogaus? Jūs nebuvote toje situacijoje ir nežinote detalių. Nėra tik blogų žmonių, yra bendruomenė, kurioje tai atsitiko. Ir tai galėjo atsitikti bet kuriam iš tos bendruomenės ar bet kuriai kitai benduomenei. Nes neatsakingus poelgius mes padarome atvertus savo instinktus. Tai, ko ramybės būsenoje niekada nepadarytume. Tai tarytum vėžys, su kuriuo, ramybės būsenoje, susitvarko imuninė sistema. Mes niekados nesmerkiame žmogaus, susirgusio vėžiu, o stengiamės jam padėti. Tiek Dievas, tiek velnias slypi detalėse. Taigi, kol tų detalių nežinote, nebūkite žiurkės.
Kur Editos aplinkoje buvo žmonės, su kuriais galima pasikalbėti be alkoholio? Kur jūs, tie, kurie turite būti šalia, kai žmogus atsipalaiduoja ir blaivus protas palieka kūną? Turbūt Editai Mildažytei streso savaitėje buvo užtektinai, o tinkamų žmonių šalia – nebuvo. Net neabejoju, kad tai buvo streso metas ir mes visi su stresu kovojame skirtingai. Vieniems pakanka meditacijos, kitiems – pabėgioti miške. Kiekvienas atsipalaiduoja skirtingai. Kas vieną atpalaiduoja, kitam kelia erzulį. Todėl nevalia piršti kitam savo atsipalaidavimo būdą. Kalbant globaliai, mes kovojame su vienu ar kitu atsipalaidavimo būdu. Vieną ar kitą paverčiame tabu, vietoj to, kad sumažintume įtampą ir stresą tarp savų. Tai yra didžiulis bei galingas filtras įvertinti savo aplinką ir aplinkinius. Ir dabar yra pats geriausias laikas Editai pamatyti savo aplinkos vertę.
Aš visiškai nepateisinu tų, kurie bando išgerti „ant ribos“, bet nesmerkiu ir tų, kurių blaivaus proto tuo momentu nebuvo. Kurie nesuprato, nesusitarė, neišsiaiškino laiku. Ir tai atsitiko ne tam žmogui, o tai bendruomenei. Koridoje nekaltas įsiutęs bulius, kalta ir aplinka, kuri jį išprovokavo tokiu tapti. Nesivadovaukite protu, vadovaukitės išmintimi. Įsileiskite į save daugiau galimybių, daugiau minčių. Nes yra tikimybė, kad tokiu būdu kažkada prieisite prie išminties. Nėra vienos teisybės. Ir pasikartosiu daug kartų, jei susiruošėte ieškoti tiesos, nepatingėkite ir raskite bent dvi. Kad nei vienam iš mūsų nereiktų būti toje koridoje, buliaus vietoje, kuriam reikės daug meditacijų ar kitų atsipalaidavimo būdų, jog išliktų savimi po patirto streso.
