Mėgina paskatinti kaupiančius pensijai Lietuvos gyventojus: „Pasitaikius duobėms vidutinė grąža būtų pakankamai gera“

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia gyventojų apklausą, kada jie norėtų atsiimti pinigus iš antrosios pakopos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

LB: 2023 metais pensijų fondai atsitiesė po blogų 2022-ųjų

Patarėja: pasitraukimui iš pensijų kaupimo turi būti nustatytos kuo platesnės sąlygos

LIPFA vadovas: po KT sprendimo pasitikėjimas pensijų sistema turėtų išaugti

Lietuvos bankas mėgina įpūsti antros pakopos dalyviams optimizmo, rodydamas, kad per pastaruosius 5 metus vidutinė antros pakopos fondų grąža pusantro procento viršijo vidutinę infliaciją. Geresni rezultatai rizikingesniuose fonduose, skirtuose jauniems dalyviams, kuklesnė grąža priešpensinio amžiaus žmonėms.

„Žmonės normaliai kaupia 20-40 metų savo lėšas. Pasitaikius duobėms vidutinė grąža būtų pakankamai gera. Ji nuo reformos 2019 m. viršija infliaciją, nuo 2004 m. irgi viršija vidutinę infliaciją. Tai taupymo priemonė senatvei“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Finansų ekspertas Marius Dubnikovas pripažįsta, kad pensijų fondai nėra tinkamiausia investicijų kryptis norint didžiulės grąžos, tačiau esą jų ir paskirtis kita – atsakingai rizikuojant uždirbti papildomų pinigų būsimiems pensininkams.

„Yra pelningesnių investicijų su didesne rizika. Jei į JAV rinką būtume investavę prieš 12 mėn., grąža būtų 30 proc., viršytų fondų rezultatus, bet pensijų fondai – saugus invertavimas, reiškiantis mažesnes grąžas“, – teigė finansų ekspertas Marius Dubnikovas.

Na, o Konstituciniam Teismui paskelbus, kad dėl svarbių priežasčių antros pakopos dalyviai galėtų nutraukti sutartis ir atsiimti pinigus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar dešimt dienų laukia gyventojų nuomonės, kokiais atvejais jie norėtų atsiimti pinigus iš antros pakopos.

Norint atgauti pinigus – sąlygos griežtos

Fondų valdytojai sutinka grąžinti dėl svarbių priežasčių būsimiems pensininkams jų sukauptus pinigus, tačiau reikalauja, kad sąlygos būtų griežtos.

„Nereikia sudaryti naujo bėdų sąrašo, sistema veikia, valstybė moka išmokas, kas susiduria su būsto, sveikatos problemomis, tampa neįgalūs, sistema veikia, yra privatus draudimas. Galima apsidrausti turtą, gyvybę, sveikatą. Nesinori, kad pensijų fondai būtų padaryti bėdų turgaus krepšeliu ir ilgai kauptos, sėkmingą investavimo grąžą generuojančios lėšos būtų lengva ranka išdalintos“, – tvirtino pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.

Kol ministerija daro visuomenės apklausą, štai socialdemokratai jau teikia savo pataisas antros pakopos įstatymui, kada, jų įsivaizdavimu, dalyviai pagrįstai gali reikalauti atsiimti savo pinigus iš antros pakopos.

„Numatytų svarbiausius atvejus: kritinės ligos, artimojo mirtis, būsto netekimas, neįgalumas, tokius atvejus registruojame“, – sakė Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.

Savo pasiūlymus antros pakopos pakeitimams ketina teikti ir Lietuvos bankas. O reaguodamas į tai, kad dėl investicijų bendrovės „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio pasisavintų dešimt milijoninių sumų nukentėjo ir kai kurie Lietuvos pensijų fondai, Lietuvos bankas siūlo sustiprinti pensijų fondų vidaus kontrolę ir draustis nuo nusikalstamų veikų.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.