Pasižvalgius po Šiaulių miesto centrą galima suskaičiuoti jau ne dešimtis, o šimtus kelmų. Kasmet dėl įvairiausių priežasčių kertami medžiai nėra atsodinami. Šiemet nė vienas medelis nepasodintas. Specialistai įspėja, kad taip naikinami miesto „plaučiai“, o miestiečiai priversti gyventi triukšme ir dulkėse.
Kelmas prie kelmo
Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi skaitytojas, susirūpinęs, kad centrinėje Šiaulių dalyje nuolat kertami medžiai, o nauji į jų vietą neatsodinami.
„Kur pažvelgsi: Dvaro, Vilniaus, P. Višinskio gatvėse, Aušros alėjoje, Draugystės prospekte – vieni kelmai. Ar jie palikti tyčia?" – klausė skaitytojas.
„Šiauliai buvo žalias miestas, bet per pastaruosius 20 metų matyti, kad medžių sodinimas nelaikomas prioritetu, o kirtimų – ženkliai padaugėjo. Jeigu tokia tendencija tęsis, miestas greitai taps plikas, paskęs triukšme ir dulkėse“, – nuogąstavo pašnekovas.
Gal kirsti medžius apsimoka? Malkų kainos išaugusios.
„Bulvare vargstančios užsieninės liepos rodo, kad medžių atsodinimas nėra toks jau paprastas dalykas. Praėjo keleri metai, kai šios liepos pasodintos. Ar jos teikia pavėsį, ar valo orą? Tai greičiau liepų imitacija, o ne tikri medžiai“,– reziumavo skaitytojas.
Kirtimo priežastys
Prašant leidimo medžiams kirsti dažniausiai nurodomos šios priežastys: medis pažeistas puvinio, kelia pavojų žmonėms ir statiniams.
Per pastaruosius kelis mėnesius Šiaulių centre nukirsta apie 20 medžių. Tilžės gatvėje, ruože tarp Vilniaus ir Stoties gatvių, nupjautos 4 liepos, tiek pat kaštonų paklota Draugystės prospekte. Vilniaus gatvėje 271 sunaikinti klevas ir liepa, Kaštonų alėjoje nukirstas vienas sergantis kaštonas, Rėkyvos Poilsio gatvėje – liepa, kelianti pavojų žmonėms ir statiniams bei pažeistas gluosnis.
Vasario 16-osios gatvėje nukirstos dvi guobos, Vilniaus gatvėje 172 a – trys kaštonai.
Šiemet nesodino
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Bružienė pripažino, kad prie triukšmingų gatvių, kur žaluma ypač reikalinga, medžius atsodinti sudėtinga, nes trukdo miesto komunikacijos, vandentiekis, elektros tinklai.
„Šiemet medžių dar niekur nesodinome. Pernai prie gatvių medžiai irgi nebuvo sodinami, išskyrus pietiniame rajone“,– „Šiaulių kraštui“ tvirtino tarnautoja.
Šiemet dar tik ruošiamasi – rengiamos schemos. Kur konkrečiai medeliai bus sodinami, pašnekovė patikslinti negalėjo, nes už tai atsakinga skyriaus darbuotoja atostogauja.
Miesto biudžete medžiams atsodinti numatyta 30 tūkstančių litų. Vienas sodinukas, E. Bružienės žodžiais, atsižvelgiant į medžio rūšį, dydį ir kitus kriterijus, atsieina nuo 200 litų. Pernai pirkti medžiai vidutiniškai kainavo po 300 litų. Neva sodinami žadama stambesnius medelius, kad jie greičiau įsitvirtintų ir duotų didesnį efektą.
„Kaštonų alėjoje kita rūšis nepageidaujama, o kaštonai visoje Europoje šiuo metu serga, sveikų sodinukų nerandame“, – priekaištą dėl retėjančios Kaštonų alėjos atrėmė E. Bružienė.
„Pagal Aplinkos ministerijos reglamentą, reikėtų šalinti visus sergančius medžius“,– sakė tarnautoja.
„Nieko negaliu komentuoti“ – sakė E. Bružienė, paprašyta įvertinti naująsias bulvaro liepaites. Bet pripažino, kad medis mieste turi saugoti nuo triukšmo, nuo taršos ir teikti pavėsį, o naujosios augintinės šių funkcijų neatlieka.
Nebebus kuo didžiuotis
„Pasirinktas lengviausias kelias – išnaikinti medžius, kad nebūtų problemų, bet reikėtų pagalvoti ir apie žaliųjų plotų plėtrą" – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė profesorė Asta Klimienė.
„Lietuviškas medelis atauga per 10 – 20 metų. Jeigu nupjautų medžių vietoje sodinsime brangius įvežtinius, prarasime arba labai daug metų, arba labai daug pinigų. Niokojant, pjaunant reikėtų pagalvoti ir apie tai, kas bus vietoj to, – akcentavo profesorė. – Miestas su alėjomis, parkais, medžiais turi savo veidą. Kai medžius išpjauname ir paliekame tarybinės statybos namus, atrodo nykiai. Nei senamiesčio neturime, nei parkų, nei alėjų. Kai patys naikiname medžius, tai nebebus, kuo džiaugtis ir didžiuotis“.
Negražūs hibridai – apsileidimas
„Manoma, kad mūsų senieji, tvirtieji, didieji medžiai viešosiose erdvėse nebetinka“,– sakė A. Klimienė, paklausta, kodėl nesaugome savų medžių, o sodiname iš užsienio.
Esą lietuviškų medžių šaknys ardo namus, prie gatvių – nesaugu, patys vargsta. Direktyvomis priimta, kokio aukščio, kokio pločio, kiek per metus paaugantys medžiai gali būti auginami viešosiose erdvėse. Todėl dažniausiai puošti bulvaro ar gatvių iš Olandijos ir kitų šalių įsivežami vadinamieji hibridai arba modifikuotos veislės medžiai. Per metus milimetrą ar du paaugantys medžiai ir po dešimtmečio atrodys nelabai pasikeitę.
„O kad atsivežami labai prastos kokybės, ir negražūs medžiai, kai yra žymiai geresnių, arba apsileidimas, arba biudžeto taupymas. Medžiai perkami nepaisant jų kokybės, nežiūrint išvaizdos“, – neslėpė profesorė.
Daugelyje Europos miestų, Čekijoje, Vokietijoje sodinami medžiai, turintys vešlią, tankią lają.
„Bulvarui liepos pirktos iš Olandijos, kuri yra piečiau. Gal joms netinka vietinės sąlygos, medžiai vargsta ir neduoda laukto efekto. Geriau rinktis medžius iš šiauriau esančių šalių, – patarė profesorė. – Lietuvoje taip pat yra selekcininkų bei miškininkų, turinčių hibridinių augalų. Jie gali patarti, ką pirkti ir sodinti viešosiose erdvėse“.
Miesto „plaučiai“ ir triukšmo izoliacija
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė sakė, kad miestų apželdinimas, be estetinės, atlieka ir vadinamąją „žaliųjų plaučių“ funkciją.
Želdiniai ne tik mechaniškai valo iš oro dulkes, bet ir absorbuoja sveikatai pavojingus cheminius junginius, kurių koncentracijos prie transporto srautų, paprastai viršija leistiną: tai ir anglies monoksidas, ir azoto oksidai, ir angliavandeniliai.
Pavasarį, kai oro taršos padidėjimui įtakos turi ir laiku nenuvalyti žiemą barstomi miesto keliai bei suintensyvėję transporto srautai, tinkamas apželdinimas gali žymiai sumažinti miesto oro taršą, filtruodamas orą ir saugodamas nuo taršos šaltinio.
Visuomenės sveikatos saugos teisės aktuose reglamentuojamas teritorijų apželdinimas, statant ir įrengiant jautrius objektus: ugdymo, gydymo bei slaugos įstaigas, ypač tai aktualu miestuose, kur tokių objektų teritorijos neišvengiamai ribojasi su miesto keliais.
„Miesto ribose statant bet kokį statinį iškyla ir suintensyvėsiančio transporto problema, todėl kaip vieną iš kompensacinių priemonių visada rekomenduojame papildomą apželdinimą. Apželdinimas svarbus ir triukšmo prevencijos atžvilgiu“, – akcentavo J. Karalevičienė.
Irena BUDRIENĖ