Jie veža šieną, pjauna medžius, kad gyvūnai galėtų maitintis šakelėmis. Stirnos maisto ieško žmonių kiemuose. Graužia įvairius augalaus, pavyzdžiui, tujas, įsisuko net į gėlynuose augančias levandas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vaizdų, kai būriai stirnų laukuose bando pramušti kojomis storą ledą, artimiausiu metu turėtų tik daugėti. Ne tik šalta, ne tik sniego daug, bet jis dar ir apledėjęs. Marijampolės apylinkėse sniegas aptrauktas didžiulio storio ledu, apie 5–6 milimetrus.
Lauke, kur auga žiemkenčiai, stirnos mielai paskanautų jų želmenų, nes maisto pradeda trūkti, tačiau kol prisikas iki jo – susibraižys kojas į aštrų, lūžtantį ledą. Traumos neišvengiamos ir gyvūnams bėgant per laukus.
„Ta ledo pluta yra pavojinga. Jos gali kojas susižaloti nuo lakstymo. Ką bet kas gali iš mūsų padaryti – paprasčiau jų be reikalo nevaikyti. Pamatei stirnų būrelį – nebėk prie jų, neik“, – komentavo gamtininkas Vaidas Karpavičius.
Medžiotojai į mišką stirnoms veža šieno, kad nesusižalotų
Vilkaviškietis medžiotojas Andrius Rapolas su kolegomis dabar labai dažni svečiai miške. Bet ne medžioklės reikalais – šiuo metu medžioklė, anot Andriaus, visai nevyksta. Bent jau Vilkaviškio krašte. Kad varovai nebaidytų stirnų, kitų gyvūnų ir šie nesižalotų, bėgdami per storą ledo plutą. Medžiotojai į miškus veža ir šieno. Ir ne tik ėdesiui. Apledėjęs sniegas stirnoms yra pavojingas ir dėl to, kad ant jo gulėdamos gali peršalti.
„Visą savaitgalį daugelis medžiotojų klubuose organizuojasi į talkas, kur darysime lesyklas kurapkoms, papildomų pašarų vešime, šieno, kad stirnoms būtų, kur atsigulti“, – pasakojo medžiotojas Andrius Rapolas.
Stirnos eina į žmonių kiemus ir ieško maisto. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenanti Oksana sako, kad stirnų kieme pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau dabar ateina kiekvieną dieną – paskabyti Oksanos gėlyno. Iš pradžių sako, kad nugraužė levandas, o dabar į ožekšnių krūmą įsisuko. Moteris stirnų nebaido ir leidžia ėsti, kiek norisi. Šios net nesibaido, kol Oksana jas fotografuoja.
„Aš galvoju, kad visgi tas neatsargus elgesys – dėl didelio alkio. Išalksta ir jau rizikuoja – eina į nuosavus kiemus. Dalinamės ir likusiais obuoliais, geriausiomis šakelėmis, tikrai negaila ir niekada nevejame“, – tikino Pabuktės kaimo gyventoja Oksana.
Užfiksavo kaip stirnos valgė pušų šakas
Į pagalbą stirnoms ir kitiems kanopiniams puola ir gyventojai. Feisbuke plinta įrašas, kaip vyras tempia dideles pušies šakas. Jas įtaiso tarp medžio kamieno ir netrukus medyje pastatyta vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoja pirmą ragautoją – stirną. Paskui dar dvi. O sutemus – ir briedis ateina pasmaguriauti.
Valstybinės miškų urėdijos specialistai sako, kad miškininkai taip pat į šėryklas veža papildomų pašarų ir įvairių nupjautų medžių šakų. Kad stirnos ir kiti gyvūnai nebadautų bei nereikėtų pjaustytis kojų į aštrų ledą ieškant maisto. Už gamtos apsaugą atsakingo skyriaus vadovas sako, kad dar anksti prognozuoti, ar daug stirnų nesulauks pavasario.
„Šaltis, nepakankamas maitinimas, pašarinė bazė silpna, sudėtinga išgyventi. Ir energija senka ir pavasario sulaukti – neaišku, kada bus. Pagal prognozes, porą savaičių minimum nusimato“, – aiškino miškų urėdijos atstovas Sigitas Kvedaras.
Miškininkai dabar didelį dėmesį skiria kurapkoms, kurios dabar jau badauja ir yra lengvas grobis plėšrūnams. Paukščiai negali prisikasti iki želmenų ir neturi, kur pasislėpti. Tad urėdijos darbuotojai joms stato iš eglišakių slėptuves, kur priberia ir grūdų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
