Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje verdant diskusijoms, ar įteisinti medikamentinį abortą, ar ne, yra klinikų, kuriose tokia procedūra jau atliekama. Tik ne tais vaistais, apie kuriuos diskutuojama. Medikamentiniam abortui atlikti naudojamas cheminis preparatas, skirtas vėžiniams susirgimams gydyti.
Medikamentinį abortą pasirinkusi mergina: nebuvo taip baisu
Mergina, kurią vadinsime Inga, LRT radijui pasakoja, kad prieš keletą mėnesių sužinojo, jog laukiasi. Tačiau šiuo metu turėti vaiko ji negalėjo, todėl nusprendė nėštumą nutraukti. „Kai apsisprendžiau, kad nėštumą vis dėlto norėsiu nutraukti, apsilankiau pas gydytoją, kur tikėjausi įprastos procedūros, kai vaisius tiesiog išsiurbiamas. Tačiau gydytoja man pasiūlė kitą būdą, t. y. injekciją, kurios metu tiesiog suleidžiami vaistai, ir vaisius pasišalina pats. Gydytoja sakė, kad ši procedūra daug paprastesnė ir nereikalauja chirurginio išsiurbimo“, – pasakoja Inga.
Sutikusi su pasiūlyta procedūra, po kelių savaičių mergina vėl apsilankė pas gydytoją, ir ši jai pranešė, kad vaisius pasišalino sėkmingai. „Ši procedūra nebuvo tokia baisi, kaip tikėjausi. Man buvo tiesiog suleisti vaistai“, – sako Inga.
Medikamentinis abortas = vaistas A + vaistas B
Kas yra medikamentinis abortas, kuo jis skiriasi nuo chirurginio ir ką apie jį sako medikai bei teisininkai? Lietuvoje šiuo metu yra įteisintas tik chirurginis abortas, kai ne ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas nutraukiamas išsiurbiant vaisių specialiu vakuuminiu prietaisu. Šis metodas, pasak medikų, yra saugus, tačiau gali pasitaikyti gimdos kaklelio ar kitų reprodukcinių organų pažeidimų, dėl kurių vėliau moteriai gali būti sunku pastoti ar išnešioti kūdikį. Medikamentinis abortas – procedūra, kai moteriai skiriama dozė vaistų, kurie veikia sparčiai besidalijančias ląsteles, todėl embrionas miršta ir iš gimdos pasišalina pats. Šis būdas galimas iki šeštos nėštumo savaitės.
Pasaulyje jau dešimt metų taikoma medikamentinio aborto procedūra, naudojant mifepristoną ir prostaglandiną. Kadangi pavadinimai labai sudėtingi, vadinkime juos vaistu A ir vaistu B. Vaistas A neleidžia embriono ląstelėms dalytis, todėl vaisius miršta. Tačiau kartu būtina vartoti ir vaistą B, kuris sukelia gimdos susitraukimus, kad vaisius tinkamai pasišalintų. Vaistas A Lietuvoje užregistruotas prieš metus, o dėl vaisto B vyksta diskusijos. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gintauto Barcio, nė vieno iš šių preparatų Lietuvoje nėra.
„Šis vaistas, mifepristonas, yra registruotas, bet į Lietuvą netiekiamas, lygiai kaip ir antrasis vaistas, su kuriuo jis naudojamas nėštumui nutraukti. Jis neregistruotas, neregistruojamas ir Lietuvą netiekiamas. Dėl antrojo nebuvo net pateikta paraiškos. O pirmasis buvo užregistruotas vykdant abipusio pripažinimo registracijos procedūrą iš karto daugelyje Europos Sąjungos šalių“, – teigia G. Barcys.
Profesorė: diskusijų esmė – ne medicininė, o pasaulėžiūrinė
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė sako, kad labai didelio skirtumo tarp chirurginio ir medikamentinio aborto nėra. „Moksliškai įrodyta, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra toks pats efektyvus, kaip ir chirurginis, jei jis atliekamas medicinos įstaigoje medicinos darbuotojų, kurie moka tai padaryti. Tai – lygiai tas pats, kaip chirurginis abortas. Todėl manau, kad visų šių diskusijų esmė yra ne medicininė, o pasaulėžiūrinė, politinė arba grįsta kažkokiais kitais interesais“, – mano prof. R. Nadišauskienė.
Mykolo Romerio universiteto Teisės katedros docentė Agnė Širinskienė sako, kad Lietuvoje situacija su medikamentiniu nėštumo nutraukimu būtų labai dviprasmiška. „Vienas iš preparatų, kuris reikalingas nėštumui nutraukti, yra rinkoje, tačiau jo vartojimas būtų nelegalus, nes nėra jokių kitų teisės aktų, kurie tokį nėštumo nutraukimo būdą įteisintų. Antra vertus, tas preparatas, kuris jau yra vaistų registre, turi būti vartojamas su kitu preparatu, kurio vaistų registre nėra ir kuris Lietuvoje iš viso nėra pasiekiamas“, – sako A. Širinskienė.
Teisininkė pastebi, kad, net ir įteisinus medikamentinį abortą, jis vis tiek tikriausiai nebūtų atliekamas. „Šiuo atveju net ir parengus teisės aktus, įteisinus tokį nėštumo nutraukimo būdą, praktiškai tokio nėštumo nutraukimo būtų neįmanoma atlikti, nes antrojo preparato nėra rinkoje. Iš tikrųjų valstybė net neturėtų jokio mechanizmo, kaip priversti to kito vaistinio preparato gamintoją pateikti Lietuvos rinkai tą preparatą“, – aiškina A. Širinskienė.
Pašnekovę papildo ir prof. R. Nadišauskienė. Pasak medikės, farmacininkai nenori kištis ten, kur diskutuojama religiniais ir politiniais argumentais. „Šis vaistas labai plačiai naudojamas akušerinėje ginekologinėje praktikoje visame pasaulyje. Tai pigus, labai efektyvus vaistas, naudojamas ir kitoms indikacijoms, ne tik nėštumui nutraukti. Dėl tų pačių veiksnių, kuriuos minėjau, klinikiniai tyrimai su juo nėra atliekami, ir kompanijos, kurios gamina šiuos vaistus, visai nesuinteresuotos veltis į pasaulėžiūrines diskusijas“, – teigia prof. R. Nadišauskienė.
Nekontroliuoja, ar vaistai naudojami pagal paskirtį
Tačiau iš kur Ingos istorija apie atliktą medikamentinį abortą? Pasirodo, Lietuvoje egzistuoja vaistas, registruotas vėžiniams susirgimams gydyti, tačiau medikų naudojamas ir medikamentiniam abortui atlikti. Pasak akušerės ginekologės, šis vaistas Lietuvoje nėra reglamentuotas kaip medikamentas, skirtas nėštumui nutraukti. „Šis vaistas nenaudojamas tam [medikamentiniam] nėštumo nutraukimui, ypač – nėštumo nutraukimui, kuris nutraukiamas moters pageidavimu. Tai yra cheminis preparatas, kuris naudojamas ne visai tiksliai genetiškai užsimezgusiam nėštumui arba gali būti naudojamas, kai nėštumas ne vietoje. Kad nereikėtų atlikti operacijos, ieškoma įvairiausių būdų, kad pasekmės būtų kuo mažesnės“, – teigia prof. R. Nadišauskienė.
Tačiau kaip nutinka, kad vaistas, registruotas visai kitoms ligoms gydyti, yra naudojamas abortams? Pasirodo, Lietuvoje nėra jokios kontrolės institucijos, kuri tikrintų, ar vaistai gydymo įstaigose naudojami pagal paskirtį. Kaip sako Vaistų kontrolės tarnybos vadovas G. Barcys, jei medikamentas yra registruotas Lietuvoje, už jo skyrimą ir naudojimą atsako gydantis medikas. Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto Teisės katedros docentė Agnė Širinskienė teigia, kad kontrolė turėtų būti, nors ji ir sunkiai įsivaizduojama. Teisininkai, politikai, medikai diskutuoja, o tuo metu moterys pastoja ir sprendžia – gimdyti ar ne. Nusprendusios vaiko neturėti, jos renkasi tradicinį nėštumo nutraukimą. Jei pataiko į kliniką, kuri žino, kaip apeiti įstatymus, joms pasiūloma alternatyvi procedūra. Dar kitos – alternatyvos ieškosi pačios: siunčiasi vaistus internetu iš šalių, kuriose medikamentinis abortas yra legalus. Kad ir ką pasirinktų, kaip sako kalbinti medikai, sprendimą priima ne politikai, o pačios moterys.
