Nepriteklių ir nepagarbą profesijai pajutę medikai renkasi kitokį gyvenimą. Juos vilioja Vakarų šalių klinikos ir farmacijos kompanijos, siūlančios geresnį atlygį ir karjeros perspektyvas, rašo „Klaipėda“.
Emigravo vos du
Gydytojų emigracijos banga aplenkė uostamiestį. Iš čia dirbti svetur per pastaruosius metus išvyko tik keli geriausi savo srities specialistai. Tačiau medikų pritrūkusios Europos ligoninės vis dažniau dairosi jaunų specialistų. Todėl panašu, kad netrukus senstančių gydytojų nebebus kuo pakeisti.
Klaipėdos ligoninių vadovai tikino, kad darbuotojų trūkumas jų darbo kol kas netrikdo.
„Kabinti skelbimų neprireikė“, – sakė Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.
Pasak jo, nė vienas iš šiuo metu dirbančių medikų nesirengia emigruoti.
Pašnekovas per visą savo vadovavimo ligoninei laiką prisiminė į užsienį išleidęs vos du gydytojus. Esą dažniau sulaukia prašymų priimti į darbą atvykstančius jaunus specialistus.
„Būkime tikri Lietuvos patriotai ir žvelkime į ateitį su viltimi. Juk mūsų sveikatos priežiūra dažnai yra net aukštesnio lygio nei Vakaruose, o eilės kur kas mažesnės“, – įsitikinęs J.Sąlyga.
Siekti karjeros – į Klaipėdą
Darbuotojų stygiaus kol kas nejaučia nė viena uostamiesčio ligoninė.
Tačiau įstaigų vadovai mielai priimtų daugiau įvairių specialybių gydytojų, jei tik atsirastų norinčių.
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) niekaip neranda gydytojo nefrologo, kuris pakeistų rugpjūtį avarijoje žuvusią 35 metų Rūtą Juknelytę.
Ligoninės interneto tinklalapyje tebešviečia skelbimas apie siūlomą darbą.
Vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė mielai į darbą priimtų dar po vieną įvairių specialybių gydytoją, kad darbas taptų intensyvesnis.
Pastaraisiais metais KUL tapo tikru traukos centru iš kitų miestų atvykstantiems medikams. Siekti karjeros vien pernai ir šiemet iš Vilniaus ir Kauno klinikų į ligoninę atvyko keliolika kvalifikuotų gydytojų.
V.Janušonis teigė ant rankos pirštų suskaičiuotų į užsienį dirbti išvykusius medikus.
„Kai kurie gydytojai po dešimt ir daugiau metų dirbo Vakarų šalyse, tačiau sugrįžo, nes stebuklų ten nerado“, – sakė vadovas.
Ką tik jis suteikė galimybę vienam gydytojui ginekologui pasidairyti po pasaulį ir įgyti patirties. Vasarį medikas gaus atostogų ir išvyks kuriam laikui į Daniją.
Pasiūlymai – geriausiems
Neseniai iš Danijos grįžęs Klaipėdos apskrities ligoninės chirurgas Nerijus Kaselis mėnesį dalijosi patirtimi su skandinavais.
„Ir man patiko, ir aš jiems patikau“, – nebuvo linkęs atvirauti genialiu vadinamas specialistas. Jis nenorėjo atskleisti savo ateities planų, tačiau kalbama, kad N.Kaseliui pasiūlyta dirbti Danijoje ir dabar jis turi apsispręsti – išvykti ar pasilikti.
Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas neabejojo, kad užsienio ligoninės vilioja tik pačius geriausius mūsų gydytojus.
„Pavyzdžiui, į Danijos ligoninę pakviečiama dešimt chirurgų iš Lietuvos. Kelionė ir pragyvenimas jiems nieko nekainuoja. Mūsų gydytojams suteikiamos sąlygos pademonstruoti, ką jie sugeba. Po kurio laiko jie visi grįžta, tačiau netrukus keliems patiems geriausiems iš grupės pasiūlomas kontraktas“, – lietuvių viliojimo schemą apibūdino L.Labanauskas.
Mūsų šalies medikai dažniausiai vyksta į Skandinavijos šalis, Airiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, nes čia medicinos darbuotojų ypač trūksta.
Nusivylė sistema
Nors Lietuvą kasmet palieka ne tiek daug gerų specialistų, kaip manoma, tie, kuriems pavyko įsitvirtinti svetur, nė nemano grįžti.
Pustrečių metų Karališkojoje Kornvalio ligoninėje Anglijoje dirbantis gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Audrius Šimaitis teigė nesigailėjęs sprendimo palikti Klaipėdos Jūrininkų ligoninę.
Prieš išvykdamas į Angliją klaipėdietis metus darbavosi Australijoje.
„Sprendimas brendo ilgai. Mano bandymai pakeisti sistemą žlugo. Baisiausia tai, kad Lietuvoje niekas nesikeičia. Investiciniai projektai, kuriuos parengiau siekdamas geresnių permainų, buvo ignoruojami. Pas mus viskas veikia taip, kad, pavyzdžiui, geros aparatūros negausi, jei neturėsi ryšių su aukštais pareigūnais“, – atvirai kalbėjo patyręs kardiologas.
Anot jo, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose darbas apskritai nėra organizuojamas. „Visi žino, kad yra blogai, bet tyli“, – stebėjosi savo aštriais pasisakymais žiniasklaidoje garsėjantis medikas.
Grįžti neplanuoja
A.Šimaitis tikino, kad siekis užsidirbti daugiau nebuvo vienintelė išvykimo priežastis. Tačiau pripažino, kad Anglijoje medikai uždirba keliasdešimt kartų daugiau nei tėvynėje.
„Pagarba gydytojo profesijai pirmiausiai išreiškiama mokant padorų atlyginimą, kaip yra Anglijoje. Medikų alga čia keturis kartus viršija vidutinį darbo užmokestį. Gydytojai uždirba dukart daugiau nei parlamentarai. Juokinga, kad Lietuvoje gydytojo alga geriausiu atveju prilygsta vidutiniam“, – piktinosi pašnekovas.
Kartu su šeima Anglijoje gyvenantis A.Šimaitis sakė nepajutęs priešiškumo iš vietinių. Jo ir žmonos pedagogės profesijos šioje šalyje yra labiausiai gerbiamos.
A.Šimaičio vyresnysis sūnus universitete studijuoja informacines technologijas, jaunesnysis dar lanko mokyklą.
Šeima gimtąją Klaipėdą aplanko kelis kartus per metus, tačiau grįžti visam laikui neplanuoja.
Ateitis gero nežada
Uostamiestyje netrukus nebebus kam rūpintis psichine gyventojų sveikata.
Klaipėdos priklausomybės ligų centre trūksta trijų gydytojų psichiatrų, o dabar dirbantieji jau pensininkai, kurie priversti „arti“ pusantro ar dviem etatais.
„Perspektyvų nematau. Mūsų darbuotojų atlyginimai apgailėtini. Nors po Naujųjų metų jie kils, nesulaukiame nė vieno norinčio pas mus dirbti“, – apgailestavo centro vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja.
Niūrią ateitį savo įstaigai prognozuoja ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Danguolė Drungilienė.
„Balansuojame ties riba. Laikai, kai galėjai rinktis iš kelių darbuotojų geresnį, jau praeityje. Netrukus verksime graudžiomis ašaromis, kaip tai daro rajonų ligoninių vadovai“, – neabejojo medikė.
Ji apgailestavo, kad ligoninę kasmet palieka po kelias slaugytojas.
Slaugytojus rengianti Klaipėdos kolegija jau trečius metus išleidžia dukart daugiau – 60 absolventų. Jauni specialistai vos baigę mokslus skuba išvykti į užsienį, kur tęsia mokslus ir nesunkiai gauna darbą.
Nuo 2002 metų į medicinos studijas priimama nebe 250, o 400 studentų. Tačiau medikų gretas jie papildys ne anksčiau kaip 2012 metais.
Pagal statistiką, gydytojo darbo nedirba apie 40 proc. specialistų, turinčių medicinos diplomą. Medikus didesne alga ir karjeros perspektyvomis suvilioja farmacijos kompanijos.
Eglė Petkutė
