Vilniaus kunigų seminarija skelbia priėmusi šešis kandidatus į parengiamąjį kursą, Kauno kunigų seminarija atsirinko tris kandidatus.
Pernai trys Lietuvoje veikiančios seminarijos pasipildė 11 jaunuolių, 2017-aisiais seminarijos priėmė 19 naujokų.
Kaip BNS sakė Telšių vyskupijos kunigų seminarijos rektorius Saulius Stumbra, Telšių seminarija jau kurį laiką vykdo bendrą ugdymo procesą su Kauno kunigų seminarija – priima jaunuolius į parengiamąjį (vadinamąjį propedeutinį) kursą Telšiuose, vėliau, nuo antrųjų metų, klierikai studijuoja Vytauto didžiojo universitete Kaune.
S. Stumbra pripažįsta, kad besirenkančių kunigystę mažėja. Ši tendencija, anot jo, vyrauja visoje Europoje.
„Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų Europos šalių pašaukimo į kunigystę klausimu – tendencija visur yra mažėjanti, netgi Lenkijoje. Reikia labai realiai įvertinti, kokia šalis yra Lenkija, kokia yra Lietuva. Tai tęsiasi ne pirmi metai, lemia ir objektyvūs, ir subjektyvūs dalykai. Nes pašaukimas yra dovana“, – kalbėjo jis.
Pasak S. Stumbros, priklausomai nuo metų, studijas baigia ir daugiau nei pusė, ir mažiau nei pusė įstojusiųjų.
„Kadangi tai pašaukimo dalykai, natūralu, kad žmogus svarsto, ar tai jo kelias. Ir kad jis svarsto, yra labai gerai“, – pabrėžė seminarijos rektorius.
Iš viso kunigų studijos trunka septynerius metus (vieni parengiamieji metai, du metai filosofijos kurso ir keturi – teologijos). Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijoje jie gali įgyti religijos mokslų magistro laipsnį, Kauno – teologijos bakalauro laipsnį.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tikintiesiems patarnavo 816 kunigų, tarnystei rengėsi 54 seminaristai. Iš viso Lietuvoje pašvęstąjį gyvenimą pasirinkę per 1,5 tūkst. vyrų ir moterų.
Pernai Lietuvoje taip pat buvo 602 įžadus davusios vienuolės ir 148 vyrai vienuoliai.
