Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pasirašytame memorandume teigiama, kad Seimo pirmininko postas atitenka socialdearbiečiams. Ramūnas Karbauskis dabartinį Seimo vadovą įspėjo, kad jei jis savo noru nepasitrauks iš pareigų, gali būti pašalintas ne tik iš posto, bet ir iš valstiečių partijos.
Gali reikšti karjeros pabaigą
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) medijų programos vadovas Donatas Puslys portalui tv3.lt tvirtino, kad V. Pranckietis turi politinę ateitį, tačiau yra viskas jo paties rankose.
„Labai daug priklauso nuo to, ar pats žmogus nori tęsti politinę karjerą, ar mato perspektyvas kažkur kitur. Negalime visko suvesti į teorinį mechanizmą, reikia suvesti į jo paties politinę valią“, – kalbėjo D. Puslys.
Politikos tyrimų ir analizės instituto (PTAI) direktorius Marius Ulozas teigė, kad yra skeptiškas dėl politinės dabartinio Seimo vadovo ateities.
„Nematau [ateities], nes jis nebuvo politikas prieš tai“, – sakė M. Ulozas.
Pašnekovo nuomone, V. Pranckietis neturi stipraus palaikymo regionuose, tad jam sunku būtų tikėtis sėkmės ir vienmandatėje apygardoje Seimo rinkimuose, ir bandant laimę savivaldos ar tiesioginiuose merų rinkimuose.
„Buvo toks trumpas padalyvavimas politinėje arenoje, tuo jo karjera ir baigsis“, – įsitikinęs M. Ulozas.
Pranckietis – trofėjus
M. Ulozas nemato ir partijos, kuri galėtų priglausti V. Pranckietį. Pasak pašnekovo, partijose pakankamai didelė vidinė konkurencija, tad jis nemano, kad politinės jėgos varžytųsi dėl dabartinio Seimo vadovo.
„Nemanau, kad jis turi didelę politinę vertę ir kažkas labai susidomėjęs jį galėtų priimti. Gal Naglio Puteikio judėjimas, kuris tampa prieglauda niekur daugiau netinkantiems, bet irgi abejoju“, – kalbėjo PTAI direktorius.
Su tokia nuomone nesutinka D. Puslys, kuris teigia, kad atsirastų partijų, kurios priimtų V. Pranckietį į savo gretas. Pasak pašnekovo, tai būtų naudinga pačioms politinėms jėgoms.
„Tai būtų toks piarinis žingsnis, kad ištiesė pagalbos ranką žmogui, kuris pasipriešino. Manau, kad Pranckietis būtų paklausus, kai kurios partijos norėtų jo kaip trofėjaus“, – samprotavo D. Puslys.
Populiarus vienytojas
Nors Seimo pirmininkas ir rečiau pasisako nei premjeras Saulius Skvernelis ar valstiečių lyderis R. Karbauskis, V. Pranckietis palankiau vertinamas nei šie du politikai.
Paskutinės „Vlmorus“ apklausos duomenimis, V. Pranckietį palankiai vertina 30,9 proc. apklaustųjų ir jis nusileidžia tik Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, prezidentei Daliai Grybauskaitei ir susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui.
M. Ulozas tvirtina, kad prie aukšto V. Pranckiečio reitingo prisideda tai, kad jis – taikanti, o ne kiršinanti asmenybė.
„Kalbant apie reitingus ir vertinimus, kai žmogus užima tam tikrą poziciją, jis tampa matomas ir jo vertinimai pakyla. Jei jis neteks Seimo pirmininko pozicijos, daugelis žmonių jo neprisimins“, – pridūrė pašnekovas.
D. Puslys mano, kad V. Pranckietis visada bandydavo laviruoti visuomenę skaldančiose situacijose ir save vaizdavo kaip politiką, kuris siekia dialogo ir sutarimo.
„Tai irgi patinka žmonėms, nes yra nuovargis visuomenėje nuo tokios poliarizacijos ir yra noras siekti susikalbėjimo“, – kalbėjo VPAI atstovas.
Pašnekovas taip svarsto, kad žmones galėjo sužavėti ir V. Pranckiečio pasipriešinimas R. Karbauskiui ir kelis kartus pasimačiusi jų nuomonių skirtis.
„Žmonėms patinka, kai politikas nėra tik įsakymų vykdytojas ar kažkoks sraigtelis mechanizme, bet turi savo valią, savo matymą ir nebijo jo išreikšti“, – dėstė D. Puslys.
Valstiečiai gali skilti
Pasak D. Puslio, šioje situacijoje daug svarbiau ne tai, ar V. Pranckietis turi politinę ateitį, o kaip apskritai baigsis Seimo pirmininko ir R. Karbauskio konfliktas.
„Pranckiečio pasitraukimo atveju, sumažės vidinės demokratijos partijoje ir atsvaros Karbauskiui. Jis bando įvesti vieno žmogaus, vienos politinės tiesos kultūrą partijoje“, – kalbėjo D. Puslys.
M. Ulozo matymu, valstiečių vienybė jau kurį laiką aižėją, tad V. Pranckiečio ir R. Karbauskio konfliktas gali paskatinti partijos skilimą į dvi ar net tris politines jėgas.
„Gal ir yra galimybė, kad vienai iš jų galėtų vadovauti Pranckietis. Bet jis neturi lyderio savybių, ar už savęs stovinčių finansinių resursų, kad galėtų suburti konkurencingą politinę partiją. Skeptiškai vertinčiau jo galimybes“, – tvirtino M. Ulozas.
Trims partijoms pasirašius memorandumą, Seimo pirmininko postas atiteko Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Kalbama, kad šią poziciją užimti galėtų socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas. V. Pranckiečiui nesitraukiant iš pareigų savo noru, R. Karbauskis svarsto, kad Seime gali būti rengiamas balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.
