Apie tai laidoje diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Įstatymų pakeitimai
Apie ką yra kalbama?
E. Čipkutė: Gal reiktų pradėti nuo to, kad premjerė yra išsakius savo, kaip vieną iš prioritetų, siekių, pažaboti sukčiavimus. Ji yra sudariusi darbo grupę, kurioje yra įvairios institucijos ir rinkos dalyviai, tame tarpe ir mes. Ten daug dalykų ir horizontalių, ir techninių. Vienas iš tų dalykų yra įstatymų paketas, kurį dabar Lietuvos bankas yra parengęs ir su premjere jie pagrindinius principus pristato.
Ten yra dviejų įstatymų pakeitimai: mokėjimų įstatymo ir vartojimo kredito. Apie 20 pakeitimų yra juose, tai ganėtinai ilgas paketas. Mes esame susipažinę su pirminėmis versijomis. Lietuvos bankas mums yra parodęs, pateikėme savo pastabų, turėjome susitikimų. Galutinės versijos mes dar nebuvome matę.
Daug techninių dalykų yra siūloma, bet galima sakyti, pagrindinė dalis tų įstatymų pakeitimų ateina iš europinio reglamento, kuris ką tik, nuo gruodžio mėnesio, yra sutartas. Jis šiaip ar taip bus perkeltas į nacionalinę teisę ir bus taikomas. Jo perkėlimo terminas yra po dviejų metų. Yra siūloma didžiąja dalimi paankstinti tam tikrus dalykus iš to reglamento, kurie yra susiję su sukčiavimais.
Kokia yra esmė ir sprendimai? Kas bus dar?
E. Čipkutė: Vieno dalyko nėra, jų yra daug. Pavyzdį galiu duoti. Jei šiandien norime pasidindi savo limitą banke, pavyzdžiui, yra 2000 eurų dienai, mes norime iki 3000 pasididinti, mes nubėgame į internetinę bankininkystę, per programėlę, kompiuterį uždedame paukščiuką, suvedame savo kodą ir yra padidinimas limitas.
Pakeitimai numato, kad bus toks apie keturių valandų atšalimo periodas. Nubėgau, pasididinau, bet pasididinimas įsigalios tik po keturių valandų, kad sukčiai negalėtų labai greitai tų pinigų išvilioti, jeigu žmogus netyčia apsigavo toje situacijoje. Tai čia vienas iš tų dalykų. Visi šie dalykai reikalauja nemažų IT sistemų pakeitimų.
Užtruks laiko, kai juos reikės įgyvendinti. Bendrai paėmus, sveikintina, kad institucijos telkia pastangas, reikia bendrai ieškoti sprendimų, nes vieni bankai to neišspręs. Reikia ir mobiliojo ryšio operatorių, ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, keitimosi informacija. Dar vienas dalykas, kuris yra numatomas, kad finansų įstaigos keistis informacija apie sukčių sąskaitas. Tada bankai žinos tarpusavyje ir ten neves pinigų.
Kitas dalykas numatomas, ko mes jau seniai prašėme, kad būtų galimybė paimti pinigus iš banko ir grąžinti juos žmogui nelaukiant teisinių procedūrų, kai bankas pamato, kad į sukčiaus sąskaitą įkrito pinigai. Šiai dienai reikia per visas teisines procedūras pereiti, kad tuos pinigus paimtų iš sukčiaus sąskaitos.
Ar reiktų apsunkinti pinigų pavedimus?
Ar jūs manote, kad reikėtų apsunkinti pavedimą papildomomis procedūromis, kas, galbūt, pažabotų sukčiavimą, bet būtų nepatogu žmonėms?
Ž. Kielienė: Iš tikrųjų būtų du atsakymai. Tie, kas visą laiką nukenčia nuo sukčių būtų už tai, kad tas pavedimas nebūtų momentinis. Tie, kurie dar nebuvo susidūrę su sukčiavimu, turbūt, galvotų, kad tai apsunkins ir trikdys bankų sistemų veiklą. Čia yra labai svarbus yra gyventojų sąmoningumas.
Reikia turėti mintyje, kad mes ne tik atliekame pavedimus, bet aukos dar išgrynina pinigines lėšas ir jas atiduoda sukčiams. Jeigu dabar atsiras tokie reikalavimai, kad keturios valandos turi būti atšalimo laikotarpis, galima manyti, kad sukčiai išlauks tas keturias valandas, visaip prigąsdins aukas ir vis tiek bandys gyventojas išgryninti tas lėšas.
Didžioji dalis turi grynųjų pinigų ir namuose. Kaip jau girdėjome, žmonės išsikeitę auksą, pinigus atiduoda sukčiams. Jau patys sukčiai suvokia, kad bankų sistemos veikia, kad pasikėsinimo mastas yra begalinis, beveik 59 milijonai eurų. Užvaldytų lėšų yra 19 milijonų eurų. Tai visgi veikia banko sistemos, tą sukčiai pastebi ir nori, kad žmonės grynintų pinigus.
Daug žmonių sako, kad nuo sukčių išgelbėjo tai, kad pinigai ne per 10 sekundžių pereina, bet per dieną arba dvi. Vėliau žmogus atsipeikėja ir supranta. Ar tai būtų sprendimas Lietuvos atveju?
E. Čipkutė: Mes irgi manome, kad reikia ieškoti balanso. Negalime sustabdyti visko ir tikrai didžioji visuomenės dauguma, turbūt, to nenorėtų. Neseniai buvo priimtas mokėjimų reglamentas europinių lygiu, pagal kurį turi būti galimybė atlikti visus mokėjimus momentiškai, iki 10 sekundžių, ir mes to atšaukti negalime.
Jeigu, pavyzdžiui, yra kažkokie tai įtartinumo kriterijai, bankas tokį pavedimą stabdo ir jo nevykdo. Pavedimą permeta į ilgesnį laikotarpį ir analizuoja. Gali būti, kad visai atsisakys vykdyti arba susisieks su žmogumi ir klaus, ar tikrai tą pavedimą nori daryti.
Svarbu, kad visuomenė irgi turėtų omenyje, jog nepriklausomai nuo to šitame pakete bus ir naudingų dalykų, bet iš esmės tai nepakeis situacijos. Visuomenė vis tiek turi išlaikyti budrumą ir jį didinti, nes sukčiai naudoja naujas technologijas, dirbtinį intelektą ir tobulėja, nes verslas geras ir pelningas.
Tai reiškia, kad budrumą reikia ir toliau laikyti. Reikės padėti ragelį ir iš naujo skambinti savo dukrai, sūnui, žmonai, vyrui ir klausti, ar tikrai reikia. Nesinorėtų, kad pasirodytų visuomenei, jog dabar jau viskas, problema bus išspręsta ir toliau viskas bus gerai, nes tai išliks.
Kitas dalykas, sukčiai dažnai įtikina žmones išsigryninti pinigus iš kortelės ir atiduoti. Jau turime situacijų ir su pensijomis antroje pensijų pakopoje. Žmogus atsiėmė, išsigrynino ir atidavė sukčiams. Čia jau vien sistemos nepadės, nes žmogus tai daro savo valia. Sukčiai irgi skaito teisės aktus ir adaptuoja savo strategijas.
Švietimo spragos
Kodėl neveikia švietimas?
Ž. Kielienė: Iš tikrųjų būtų sunku įvardinti, kas nevykdo sukčiavimo prevencijos šiai dienai. Turbūt, visos valstybinės institucijos, finansų įstaigos, prekybos centrai, programos. Kas nevykdo, labai sunku būtų atsakyti. Galbūt, reikėtų akcentuoti į tai, kad tai yra organizuotas nusikalstamumas, o su tuo jau reikėtų kovoti atitinkamai.
Ypač sveikintinos yra teisėsaugos institucijų pastangos fiksuoti ir ardyti tuos skambučių centrus, nes jeigu nebūtų skambučių botų fermų, tai, turbūt, sukčiavimas ženkliai sumažėtų. Tai turi būti ne tik švietimas, prevencija, finansų įstaigų perspėjimai, sistemos, proaktyvus reagavimas į pavedimus, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai. Galima pasidžiaugti, nes įvyko kelios didelės operacijos.
Tai pat, turbūt, jau girdėjote viešojoje erdvėje, kad jau bando įdarbinti Lietuvos piliečius ir nugabenti juos į Stambulą, jog jie galėtų apgaudinėti Lietuvos piliečius lietuvių kalba, nes jau yra identifikuota rizika, jog skambina rusakalbiai. Tai ką jie dabar nori padaryti? Jie nori pagrobti mūsų žmones, ne kitaip aš jau pavadinsiu.
Už tai tikrai nebus jokio atlygio ir jokių pinigų. Jie bus tiesiog situacijos įkaitai, veiks piramidinė schema, turės pritraukti savo artimųjų, draugų ir įvilioti. Turės tapti bendrininkais. Taip, galbūt, kažkas ir gaus darbo užmokestį, jeigu tai galima būtų pavadinti darbo užmokesčiu. Jau yra fiksuojami skambučiai, kai mūsų gyventojus bandoma įtikinti keliauti svetur ir apgaudinėti pačius piliečius.
Iš kur sukčiai gauna duomenis?
Iš kur jie gauna mūsų duomenis? Kaip tie tūkstančiai, šimtai tūkstančių telefonų jų rankose atsidūrė?
Ž. Kielienė: Pažiūrėkite, kiek gauname informacijos apie tai, kad buvo nulaužtos kažkokios programėlės, „Bolt“ programėlė buvo nulaužta. Juk dauguma iš mūsų naudojasi įvairiomis paslaugomis. Turime atsisiuntę į telefoną programėles, susivedę ten asmens duomenis: kas mes esame, ką veikiame, kur gyvename, telefonas, elektroninis paštas. Taip pat dalyvaujame įvairiose loterijose. Turime ir tą turėti omenyje. Atsargiai pildykime savo duomenis, nes jie neaišku kaip yra tvarkomi, matomai nesivadovaujant duomenų apsaugos įstatymu.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
