Marius Alytaus rajone augina 15 hektarų trešnių ir neslepia: „Žiaurus verslas“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš miesto į kaimą išsikėlusi 33-ejų Rūta atskleidė, ar to nesigaili: išdrįstų ne visi

Grėsmė Lietuvos miškams – dėl medžių būklės kai kurios savivaldybės jau skelbia apie stichinę nelaimę

Praūžus škvalui Lietuvoje skelbia svarbią žinią: 1 veiksmą privalo padaryti visi

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Alytaus rajone Verebiejų kaime su seserimi trešnes auginantis Marius Žėkas 15 hektarų soduose augina 5 trešnių veisles. Tai – vienas didžiausių šių uogų ūkis Lietuvoje. Vyras sako: trešnių sezonas jau į pabaigą – liko nenuskintos tik vėlyvų veislių uogos. 

Didžiulius plotus trešnių su šeimos nariais auginantis Marius pasakoja, kad tik iš šalies šis verslas gali atrodyti nesunkus – esą pasodinai medžių ir lauki derliaus. Trešnes žmonės pradėjo auginti prieš septynerius metus ir tada sako net neįsivaizdavę, kad veikla atims tiek laiko ir jėgų. 

„Žiaurus verslas. Pradedant pavasarinėmis šalnomis, apsauga nuo varnėnų, stiprus lietus, vėl problema – uogos masiškai trūkinėja. Šiais metais, pasirodo, didelė problema ir didelis karštis“, – pasakoja trešnių augintojas M. Žėkas.

Derliumi nesiskundžia

Trešnės mėgsta šilumą, tačiau didelis karštis, anot vyro, pakenkia. Bet, nepaisant gamtos išdaigų, trešnių derlius šiemet tikrai neblogas, verslininkas nesiskundžia. Pernai buvo menkesnis. Šią vasarą, nuo didžiulių uogų tiesiogine prasme lūžta šakos. 

„Manėme, kad bus blogiau. Po pavasarinių šalnų būna labai didelis stresas. Kol uogos dar mažytės, žalios, atrodo, ten nieko nėra. Atrodo – viskas iššalo, liko 10 procentų. Metai geresni nei praeiti“, – sako M. Žėkas. 

Marius pasakoja, kad trešnes pradėjo auginti dėl paprastos priežasties – jam pačiam tai skaniausia uoga. O ir lietuviškų trešnių pasiūla nėra didelė, nors niekuo – nei dydžiu, nei skoniu – nesiskiria nuo atvežtinių. Iš pradžių pasodino 60 medelių, paskui užsodino hektarą, o per septynerius metus – 15 hektarų. 

„Turint vieną hektarą į techniką investicija gaunasi labai didelė – reikia technikos to hektaro priežiūrai, investuoti didelius pinigus į vieną hektarą – nebus atsiperkamumo. Ir priėmėme sprendimą plėstis toliau“, – pasakoja vyras. 

Trešnės iš Alytaus rajono verslininkas daugiausia išveža į Vilnių ir Kauną. Paklausa – didelė, pasakoja Marius, nors lietuviškos trešnės ir nepigios – kilogramas kainuoja nuo 5 iki 7 eurų. Prekybos centrai šiuo metu atvežtinėms uogoms taiko akcijas ir kaina beveik perpus mažesnė.

Kova su varnėnais

O trešnėmis mėgautis nori ne tik žmonės, bet ir paukščiai. M. Žėko ūkyje iš garsiakalbio sklinda plėšriųjų paukščių ir išgąsdintų varnėnų garsai. Taip bandoma atbaidyti varnėnus. Kurį laiką tai veikė, pasakoja verslininkas, ir nubaidydavo juos, bet paskui paukščiai įprato ir nebekreipė dėmesio. Šiemet varnėnų tiek daug, kiek nebuvo nė vienais metais. Skaičiuoja, per šį sezoną paukščiai galėjo nulesti apie dvi tonas uogų. 

Ūkininkas sugalvojo ir kitą būdą kaip trešnes apsaugoti nuo varnėnų – kiekvieną dieną, net ir mažiausi šeimos nariai, eina kaip į darbą: kas keturračiais, kas džipais, važinėja po sodus ir taip saugoja derlių. Jei nesaugotų – varnėnai nulestų dar ne vieną toną uogų.

„Šiais metais niekas neveikia: jokie garsai, jokie garsai, dronai, niekas neveikia. Tik žmonės, važinėdami su signalais vaikydami, tik šiaip ne taip apsaugo“, – pasakoja M. Žėkas. 

Pasak Mariaus, šis verslas nelengvas ir rizikingas, tad trešnių augintojų Lietuvoje nėra daug. Šalyje deklaruota tik apie 60 hektarų trešnių sodų ir kone trečdalis plotų yra Alytaus rajone. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.