Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus ir įdarbinimo bendrovės „Retiva“ personalo vadovė Sandra Norvilienė.
Kokia situacija įdarbinimo agentūrose?
Su kuo susiduria jūsų agentūra? Ką išgirstate, kai ieškote žmonių, kurie galėtų dirbti, ypač jei tai žmonės iš Užimtumo tarnybos?
S. Norvilienė: Į mus kreipiasi įmonės su įvairiausių profesijų darbuotojų trūkumu. Mes kreipiamės į kandidatus ieškodami įvairiausių specialistų. Gali būti operatoriai, elektrikai, santechnikai, pagalbiniai žmonės ir t. t. Mes jų ieškome ir Užimtumo tarnyboje.
Patys kandidatai dažniausiu atveju sako, kad gaunamos pašalpos skatina likti pačioje Užimtumo tarnyboje, o mūsų siūlomi darbo pasiūlymai jų nedomina. Ypatingai, jeigu yra labai mažas skirtumas tarp to atlyginimo, kurį siūlome, ir pašalpų, kurias žmonės gauna.
Kokie būna jų argumentai? Tai, kad jiems užtenka pinigų, ar yra kitos priežastys?
S. Norvilienė: Iš esmės nemotyvuoja tas nedidelis skirtumas. Pati girdėjau, kai mūsų atrankų specialistė kvietė dirbti iš Užimtumo tarnybos kandidatą ir pateikė visą pasiūlymą, kokios darbo sąlygos, darbo užmokestis ir t. t. Siūlomos darbo užmokestis tikrai nebuvo labai didelis, 900 eurų į rankas.
Kandidatas sako: „Marginuke, pati pagalvok, aš dabar gaunu iš Užimtumo tarnybos 800 eurų. Man dabar dėl 100 eurų keltis anksti, rengtis, važiuoti į darbą ir dirbti, grįžti ir uždirbti 100 eurų daugiau.“ Tai tie maži skirtumai, kai atlyginimas nėra labai aukštas, tuos žmones visiškai demotyvuoja.
Kokia situacija su bedarbiais Užimtumo tarnyboje?
Išgirdome patirtį įdarbinimo agentūros atstovės. Kaip yra iš tiesų? Ar tikrai žmonės sunkiai randa darbus, o galiausiai visai atsisako?
L. Dapkus: Kas sunkiai, kas iš karto išgraibsto, kas net nespėja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Pavyzdžiui, gresia dabar buvusios „Continental AG“ išėjimas iš Lietuvos. Apie 800 žmonių, visi jie yra mūsų taikinyje, mes žinome juos, tas žmonių grupes, jų kompetencijas ir jie, ko gero, bus įdarbinti greičiau, nei pati įmonė pasitrauks.
Žinome, kad grupės darbuotojų atleidimo faktorių žurnalistai mėgsta gaudyti ir rodyti kaip artėjančios krizės požymį. Čia yra šauni istorija, tačiau kad ji būtų iki galo papasakota, turėtų leisti save sugadinti faktais. Faktai yra tokie, kad žmogus, kuris taip kalba, painioja daugybė momentų.
Pirmas, jis nėra iš Užimtumo tarnybos. Nėra tokio daikto, į kurį visi sueina kaip į kluoną ir iš jo visi pasiima. Užimtumo tarnyba yra Lietuvos valstybės sukurta sistema, kad padėtų žmogui greičiau sugrįžti į darbo rinką, atsižvelgdama į jo galimybes, poreikius ir bendradarbiaudama su juo lygiai devynis mėnesius. Toks magiškas skaičius. Tas žmogus, kuris taip sako, jis, turbūt, painioja. Jis gal net ne pašalpą gauną, nes Užimtumo tarnyba nemoka pašalpų.
Iš viso, pašalpa yra socialinės paramos forma, kurią moka savivaldybė, pavyzdžiui, kurui, visokiems padegėliams ir t. t. Savivaldybės moka ir jie žino tuos žmones. „Sodra“ moka nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ji struktūriškai išskirstyta kelias rūšis. Kai yra kintamoji, nekintamoji, detales galėtų pasakoti specialistai, tačiau ji mokama tik devynis mėnesius.
Tos įmokos vis mažėja. Žmogus negali pasirinkti būt bedarbiu amžinai, nebent jis yra susimažinęs poreikius ir tada jam atsitinka, kas atsitinka. Dabar intensyviai važinėjame po savivaldybes, kad suvoktumėme jų poreikį ir galėtumėme kiekvienai iš jų padėti, nes situacijos labai skiriasi.
Viena iš jų, Rytų Lietuvoje, atsiuntė dokumentą, kurį aš vėliau su kolegomis dalinausi. Jie apskaičiavo, kad kai šeima turi keletą vaikų arba net daugiau nei penkis, kas atrodytų palaima Lietuvoje, ta šeima, turbūt, nėra viena iš tų, kuri ugdytų labai veržlius Lietuvos piliečius. Jie parodė, kiek gauna, sudėjus visas įmanomas pašalpas, išmokas. Iš tiesų tai yra net daugiau, nei gali pasiūlyti darbinimo agentūra arba darbdavys. Čia yra problema.
Jie susirenka įvairias paramas ir tai sudaro sumą, už kurią jie gyvena?
L. Dapkus: Kai kurie. Aš labai sunkiai įsivaizduoju atvejį, kai darbo netekęs aukštųjų technologijų darbuotojas gauna tokį pasiūlymą ir sako: „Ne, aš nedirbsiu.“ Tai yra būsena. Žmogus netekęs darbo turi jausti stresą, dramą ir greičiau grįžti, o ne pasirinkti visą gyvenimą, Čia yra jau nebe darbuotojas ir tokio, turbūt, nelabai kas norėtų.
Kokio amžiaus žmonių tarp bedarbių daugiausia?
Yra tam tikras mitas, kad esą vis labiau nenori dirbti jauni žmonės. Kokia demografija yra tarp jūsų kandidatų? Kaip kiekviena amžiaus grupė reaguoja?
S. Norvilienė: Jeigu kalbėsime apie skirtingas amžiaus grupes ir darbuotojus, kuriuos turime, tai jaunimas, sakyčiau, labiau renkasi fiziškai lengvesnius darbus, kur nereiktų labai sunkiai kažkokių krovinių krauti ar 12 valandų dirbti. Jie pasižiūri tas darbo vietas ir po dienos, dviejų, gal savaitės palieka jas, išeina.
Jeigu kalbėsime apie vidutinio amžiaus žmones, 35-45 metai, jie yra stabilesni, ilgiau dirba. Gal didesnė patirtis duoda atsparumą darbo pasiūlymams, o jie ir kaitos rodiklį mažesnį turi, pabaigia darbuotis darbuose, kuriuos pasiūlome.
Jeigu kalbėsime apie daug vyresnį amžių, 50 metų ir vyresnius, jie labiau turi norą dirbti, bet darbai jau būna per sunkūs. Jie labai stengiasi, bet turi daugiau sveikatos negalavimų ir sunkiai išbūna darbo vietose, nors labai norėtų. Kiekviena amžiaus grupei įtakos turi skirtingi kriterijai.
Ar galvoja žmonės apie pensiją?
Ruošiasi ar nesiruošia žmonės pensijai? Pagal amžiaus grupes, kiek yra žmonių, kurie dabar užsiregistravę užimtum?
L. Dapkus: Yra toks kintantis skaičius, kuris iš esmės metai po metų tai mažėja, tai didėja priklausomai ir nuo sezoniškumo. 163 tūkst. žmonių šiuo metu save oficialiai laiko neturinčiais darbo, o registruota beveik 11 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai nesutapimas. Jeigu pažiūrėtumėm į 9 proc., visiškai Europos vidurkį atitinkantį, skaičių, kuris yra mažesnis nei pernai, tai didžiausia grupė yra tų, kuriems yra daugiau nei 50 metų, 39 proc.
Čia yra gilus miškas. Mes pernai kartu su „Vilmorus“ atlikome tyrimą. Turėjome konferenciją, nagrinėjome, aiškinomės ir išsiaiškinome daug dalykų. Čia yra dvipusis eismas. Viena vertus, dalis 50 metų sulaukusių žmonių, net turėdami aukštas kompetencijas, pavyzdžiui, buvę inžinieriai, apdirbamosios pramonės atstovai, cechų vadovai, 21 amžiuje, kuris yra toks įsibėgėjantis, staiga jaučiasi nebeturintys kompetencijų ir kartais noro įgyti naujų.
Kas tada atsitinka? Tada prasideda poreikių, savęs, savo vertės mažinimas. Kai toks žmogus ateina pas konsultantą, net nuostaba apima žmogų. Atrodytų, kad jam galėtum siūlyti aktyvų darbą ir pagal patirtį, bet beveik visada reikia darbo rinkos priemonių, kai reikia perkvalifikuoti. Pavyzdžiui, buvusį atominės specialistą pamokyti, kad galėtų dirbti su saulės elektrinėmis.
Kai kurie tikrai aktyviai dalyvauja tose priemonėse ir grįžta į rinką, bet rinkai reikia jaunesnių, kad ir kokie jie bebūtų. Tada žmogus, kuris yra įkūręs ne vieną įmonę pasakoja, kad atėjo naujas vadovas ir sakė: „Tu sovietinė atgyvena.“ Tam žmogui 51 metai, jis buvo 18, kai Lietuva kūrėsi. Kaip jaustis ir kokios perspektyvos tame darbe bus?
Aš manau, kad dar Lietuvoje gal nėra taip blogai su rinka, kad kai kurios įmonės susirūpintų. Mes neseniai žiūrėjome, kokie sektoriai turi vyresnius žmones. Visgi, viešasis sektorius pirmauja arba tie, kur reikia kažkokias skyles užkaišyti, pavyzdžiui, buvęs inžinierius būna sargas. Privačios įstaigos vis dar randa auksinio viduriuko žmonių, geriau vyrų, ne moterų, bet nieks to nebesako viešai. Geriau jaunesnių, pačio darbingiausio ir našiausio amžiaus.
Tam tikra diskriminacija yra?
L. Dapkus: Taip, ji tiesiog labai rafinuotai paslėpta, nes mes dabar jau esame giliai europietiški ir žinome, kur yra pavojai, niekas nenori blogai atrodyti. Užimtumo tarnyba siūlo tam tikrus kursus arba apskritai, iš naujo įgyti įgūdžius arba pasigerinti jau turimus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
