Gyventojas Vytautas į šiukšliavežę iš maisto atliekoms skirto konteinerio verčia plastikinius maišelius su nesuvalgytu ar pasenusiu klaipėdiečių maistu. Toks rūšiavimas uostamiesčio regione prasidėjo prieš dvejus metus.
Anot specialistų, Klaipėdos regiono gyventojų požiūris į maisto rūšiavimą gerėja. Vien pernai į šį perdirbimo cechą Dumpiuose atkeliavo 2 000 tonų maisto atliekų, nors cechas pajėgus apdoroti 5 000 tonų. Tad gyventojams dar yra kur tobulėti.
„Turime Skandinavijos šalių pavyzdį – jos neturi sąvartynų, nes į juos nebėra ką dėti. Ten išrūšiuojama 95 proc. atliekų – namų ūkiuose, biuruose, įstaigose. To siekiame ir mes. Mums dar reikėtų šiek tiek pasitempti“, – sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius.
Keisti radiniai konteineriuose
Vos pradėjus tokią veiklą, pajūrio gyventojai į maisto atliekų konteinerius mesdavo ir visai su maistu nesusijusius daiktus.
„Tai buvo ir vaikiškas vežimėlis, ir nešiojamasis kompiuteris, palapinė. Net buvome radę šašlykinę, tačiau ji buvo tuščia – be turinio“, – pasakojo atliekų tvarkymo skyriaus vadovas Tomas Kuprys.
Kai Vytautas ar jo kolegos atveža maisto atliekas į cechą, jos pirmiausia patenka į rezervuarą. Vėliau konvejeriu atliekos keliauja į maišelių plėšytuvą, o iš jo – į rankinio rūšiavimo liniją. Čia darbuotojai pašalina metalo ir stiklo likučius.
Plastiko atliekos nešalinamos, nes jos galutiniam produktui įtakos nedaro. Iš tokių, tolesniems procesams jau paruoštų maisto atliekų įmonė išspaudžia skystą biomasę – vadinamąją pulpą. Darbuotojai ją tarpusavyje praminė tiršta sriuba arba paštetu. Iš 2 000 tonų maisto atliekų pagaminama apie 1 200 tonų pulpos.
„Ją išvežame į perdirbimo įmones. Čia, Klaipėdos miesto pakraštyje, mes šių maisto atliekų nepūdome – tik paruošiame produktą, iš kurio vėliau gaminamas biometanas ir kompostas“, – sakė A. Liubinavičius.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.





