Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravę Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis siekia sudaryti galimybes šioms mokykloms tęsti veiklą net ir esant mažesniam mokinių skaičiui.
Jie siūlo teisės aktuose nustatytą minimalų mokinių skaičių mažinti 2 kartus, jeigu gyvenamojoje vietovėje veikia valstybine kalba ir viena tautinės mažumos kalba ugdymą vykdančios mokyklos. Jeigu ten yra 2 ar daugiau tautinių mažumų mokyklų, reikalaujamą mokinių skaičių įstatymo pataisos leistų sumažinti 3 kartus.
Įstatymo projektu Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys parlamentarai siekia sudaryti palankesnes sąlygas tautinių mažumų mokykloms veikti savivaldybėse, kuriose mokinių skaičius yra mažesnis. Jų nuomone, pasiūlytas reguliavimas išsaugotų tokias mokyklas, užtikrintų mokinių galimybę mokytis gimtąja kalba, ugdymas regionuose taptų labiau prieinamas.
Kaip akcentuoja Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas J. Narkevičius, tai nėra tik tautinių mažumų mokykloms skirtas projektas.
„Tai paliestų įvairiose vietovėse veikiančias valstybine ir tautinių mažumų kalbomis ugdymą vykdančias mokyklas. Tai būtų būdas išlaikyti mokyklas ir klases ten, kur yra ne viena, o 2 ar 3 mokyklos. Įstatymo pataisos padėtų išsaugoti ne tik tautinių mažumų, bet ir lietuviškas mokyklas ir klases“, – komentuodamas iniciatyvą Eltai sakė J. Narkevičius.
Jo nuomone, pasiūlytas reguliavimas taip pat įpareigotų Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) spręsti mokinių skaičiaus problemą.
„Įstatymo pataisa sudarys galimybę ir prievolę ministerijai spręsti problemą, nes ji iki šiol neatrado būdo, kaip nustatyti tą minimalų mokinių skaičių mokyklose ir klasėse“, – sakė J. Narkevičius.
Pasak jo, šiuo metu rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinės mažumos, nėra sudarytos išimtys organizuojant ugdymo procesą tautinių mažumų mokyklose.
Beje, tai ne pirma LLRA-KŠS atstovų Seime iniciatyva, kuria siekiama regionuose išsaugoti lenkiškas mokyklas.
Vasario mėnesį jie įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kurios leistų vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos, išsaugoti mokyklą arba bent vieną klasę, kur vidurinio ugdymo programa įgyvendinama tautinių mažumų kalba, primena ELTA.
Jas priėmus, savivaldybės turėtų užtikrinti, kad vidurinis ugdymas bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų vykdomas tautinių mažumų kalba.
Vienas iš įstatymo pataisų autorių, Seimo narys J. Narkevičius sakė, kad jomis siekiama panaikinti šiuo metu galiojančias, jo manymu, tautines mažumas diskriminuojančias nuostatas.
„Šiuo metu įstatymas įpareigoja tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir vietovėse išsaugoti mokyklą ar bent vieną klasę, kur ugdymas nuo 11 klasės vyksta valstybine kalba. Nepaisant to, kad mokykla neatitinka tam tikrų nustatytų reikalavimų, ji turėtų ten išlikti. Tuo tarpu mokykloms, vykdančioms ugdymą tautinių mažumų kalba, analogiškas reikalavimas nenustatytas, t. y. nenumatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje 11–12 klasėje būtų įgyvendinama ir tautinių mažumų kalba“, – Eltai yra sakęs J. Narkevičius.
Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, jo teigimu, ši situacija būtų ištaisyta, regionuose būtų išsaugotos ne tik lietuviškos, bet ir lenkiškos mokyklos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
