Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis didelių staigmenų nepateikė. Jame nutarta pratęsti dėl Krymo okupacijos įvestas sankcijas iki šių metų rugsėjo, tačiau jokių naujų svarbių sankcijų dėl atsinaujinusių karo veiksmų Ukrainoje ir Mariupolio užpuolimo bendrija kol kas nesiima. Apie tai ir ekonominę situaciją Ukrainoje, planuojamas reformas – pokalbis su Briuselyje esančiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir neseniai iš Kijevo grįžusiu Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi.
– Pone Linkevičiau, panašu, kad nieko iš to, ko Jūs tikėjotės, pasiekti nepavyko, sankcijos nepraplėstos?
– Manyčiau, kad pavyko pasiekti optimalų sprendimą. Mes pratęsėme sankcijų paketą, kuris baigia galioti kovą. Taip pat priėmėme sprendimą, kad bus išplėstas sąrašas asmenų, kuriems taikomos apribojimo priemones įvažiuoti į Šengeno šalis ir patvirtinome, kad tęsime darbą toliau priimant visas kitas priemones – sektorines sankcijas ir kitus dalykus. Šiandien dar sprendimo nėra, bet labai svarbu, kad tam neužkirstas kelias, nors tokių prognozių būta. Priežasčių džiūgavimui nėra, bet sprendimas šiai dienai yra optimalus.
– Kaip elgėsi Graikijos atstovai, kokios jų nuotaikos?
– Ką kalbėjo kitos šalys, man nekorektiška sakyti. Svarbu, kad Graikija neblokavo susitarimų, mums pavyko išsaugoti vienybę. Ne mažiau svarbu, tai sakiau ministrų susitikimo pradžioje, kad vienybės negalima siekti bet kokia kaina, kad ir padorumo kaina, nes tada ji nieko neverta. To taip pat išvengėme. Kalbant apie viešoje erdvėje pasirodžiusius naujos Graikijos valdžios pranešimus, galiu pasakyti, kad graikai žengė didelį žingsnį link bendros nuomonės.
– Vertinant situaciją bendriau ir turint omenyje įvykius Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kai buvo sustabdyta Rusijos balsavimo teisė ir Rusija pareiškė pasitraukianti iš jos, dabar šiek tiek plečiant sankcijų sąrašą, turbūt negalima sakyti, kad situacija krypsta Rusijai palankia linkme?
– Nekrypsta. Kad Rusija išėjo, man truputį keista. Bet rusai, skirtingai nuo mūsų, elgiasi teisingai, jie niekada nebūna prašytojai. Jie ir dabar nutarė patys išeiti ir parodyti, kad tai – jų sprendimas, nors iš tikrųjų ne jų, o Europos Tarybos sprendimas. Izoliacija yra labai efektyvus būdas ir mes privalome jį naudoti.
– Kalbėjote apie plečiamą asmenų sąrašą. Ar į jį pateks ir Rusijos verslo žmonės, aukšti pareigūnai? Gal kalbama tik apie vadinamųjų separatistų atstovus?
– To nėra parašyta, reiškia gali būti įtraukti ir kiti. Kiekvienas žingsnis, pasiekimas yra tam tikro darbo rezultatas. Kaip bus, matysime. Svarbiausia, kad minėtoms sankcijoms neužkirstas kelias, nors mėginimų būta.
– Ar galite pakomentuoti bendrą užsienio reiklų ministrų pareiškimo turinį?
– Pirmiausia yra situacijos bendras vertinimas. Blogėjimas yra akivaizdus. Mes išklausėme Europos Sąjungos karinės vadovybės informaciją apie Rusijos karių skaičių Ukrainoje, apie besitęsiantį ginkluotės tiekimą. Taigi šie vertinimai taip pat yra svarbus aspektas. Be to, yra toliau vystoma tema dėl strateginės komunikacijos, kurią mes inicijavome. Daugiausiai laiko skyrėme diskusijoms apie veiksmus, kurių turėtume imtis. Sakėme, kad negalime baigti posėdžio be šio rezultato ir tai įvyko.
– Pone Kubiliau, Jūs ką tik grįžote iš Kijevo. Ką manote apie Ukrainos ekonominę situaciją?
– Per pastarąsias savaites Kijeve buvau du kartus. Kalbantis su Ukrainos vadovais jaučiasi, kad situacija labai įtempta tiek Mariupolyje, tiek Debalceve. Jų skaičiavimais Maskva su savo samdiniais turi per keliasdešimt tūkstančių karių. Intensyvūs mūšiai Ukrainai kainuoja finansiškai labai daug, jau nekalbant apie žūstančius žmones.
Ekonominė situacija sudėtinga ir sunki. Praėjusių ir šių metų ekonomikos kritimas gali siekti apie 10 procentų. Anksčiau planuotos 18 milijardų JAV dolerių paramos tikrai neužteks. Reikės tartis su Tarptautiniu valiutos fondu dėl būsimų reformų – fiskalinės drausmės, energetikos kainų liberalizavimo. Skaičiuojama, kad šiais metais Ukrainoje biudžeto deficitas gali siekti 12 procentų BVP, tai tikrai daug. Ukrainiečiai kol kas dar ramiai į tai žiūri, gal dar nelabai supranta, ką reiškia toks deficitas ir kaip jis kerta per pasitikėjimą šalimi tarptautinėse rinkose.
Apie 8 procentai deficito yra susiję su vis dar subsidijuojamomis šilumos ir energetikos kainomis. Tačiau ukrainiečiai yra pasiruošę jas jau kovą ar balandį liberalizuoti. Be abejo, tai sukels ir socialinę įtampą, jie tai žino ir galvoja, kad ir Kremlius greičiausiai tam ruošiasi. Gatvėse jau teko matyti ir nepatenkintų demonstrantų – šachtininkų, mokytojų, paprastų Kijevo gyventojų.
Kita vertus, bendras įspūdis paprastas: Ukraina yra visiškai kitokia. Vyriausybės komanda, Rados deputatai, prisimenant Janukovyčiaus laikus, skiriasi kaip diena nuo nakties. Važiavome į Ukrainą patarti ir mokyti, tačiau pagalvojau, kas ką turėtų mokyti. Vyriausybės sudėtis puiki, iš 20 narių tik vienas nemoka angliškai, bent šeši nariai, kaip ir lietuvis Aivaras Abromavičius, atėję iš investicinės bankininkystės. Jaučiasi gera, sveika ambicija reformoms, dirba jauni, šviesūs žmonės.
– O politinė sistema? Sakėte, kad bus priimami socialiai skaudūs sprendimai, tai darys įtaką žmonių ateities pasirinkimui. Demokratinės opozicijos turbūt ten ir su žiburiu nerasi?
– Politinė sistema besiformuojanti, vyrauja politiniai blokai: Petro Porošenko blokas, Arsenijaus Jaceniuko blokas „Liaudies frontas“, formuojasi nauja Savipagalbos partija. Panašu į mūsų Seimą 1990 metais. Dauguma partijų yra centro dešiniųjų pažiūrų. Iš tiesų, planuojamas reformas bus sunku įgyvendinti, gali kilti ir socialinių įtampų. Tačiau, kalbant su žmonėmis gatvėje, pastebėjome, kad žmonės laukia pokyčių jau dabar.
– Daugelis užsienio ekspertų, Ukrainos politinės bendruomenės narių būsimų reformų lyderiu mato ekonomikos ministrą Aivarą Abromavičių, kuris jau imasi iš pirmo žvilgsnio gana drastiškų, tačiau būtinų sprendimų. Ką turite omeny?
– Kad ir tai, kad jis per pusę sumažino savo vadovaujamos ministerijos darbuotojų skaičių. Yra gerų iniciatyvų ir kitose ministerijose. Jeigu Putino agresija reformų nesustabdys, Ukraina tikrai bus sėkmės istorija. Tai neįvyks ryt ar poryt, bus dar visko, tačiau tikrai einama kitu keliu.
– Kokie yra Ukrainos valdžios lūkesčiai dėl karo veiksmų?
– Tikisi, ekonominė Rusijos situacija, taip pat ir sankcijos, privers Putiną sustoti. Svarstoma, ar Rusija bus išbraukta iš tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT, tai būtų labai stiprus ir efektyvus sprendimas. Ukraina nori pagalbos formuluojant aiškias politines ir juridines nuostatas dėl Rusijos, jos vadovybės teisinės atsakomybės. Daug kalbėjome apie būtinybę pakeisti terminus, kad reikia kalbėti ne apie Ukrainos krizę, o apie Rusijos agresiją ir Putino karą. Tarptautinis agresijos apibrėžimas Ukrainai būtų labai svarbus. Putino karas labai primena Slobodano Miloševičiaus karą, o mes gerai prisimename, kur jis baigė savo gyvenimą – Hagos tribunole.
