Tuo metu „Oro navigacija“ po pandemijos teigia fiksuojanti didesnį su oro balionais susijusių saugos pažeidimų skaičių, dėl kurių keleiviniams orlaiviams kartais tenka atidėti tūpimą ir sukti ratus virš oro uosto.
Oro uostai: pranešimų apie skrydžių ribojimus dėl oro balionų nėra
Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus Arno Dūmano, oro uostai nėra gavę pranešimų apie dėl oro balionų judėjimo įvykusius skrydžių ribojimus.
„Vertinant iš mūsų vykdomų procesų pusės, šiuo metu dar galiojanti tvarka nesikerta su Lietuvos oro uostų saugos reikalavimais ir iki šiol nesame gavę jokių saugos pranešimų ar informacijos apie skrydžių ribojimus būtent dėl vykdomo oro balionų eismo“, – BNS teigė A. Dūmanas.
Jis tikisi, kad tvirtinant naują skrydžių oro balionais tvarką bus pasiektas kompromisas, o jų judėjimas virš sostinės nebus kardinaliai apribotas.
„Gerai žinome, kad oro balionai virš Vilniaus miesto ir virš sostinės oro uosto kontroliuojamos oro erdvės skraido jau daug metų. Iki šiol „Oro navigacijai“ sėkmingai sekėsi jų įvardinamas rizikas suvaldyti, todėl labai tikime, kad ir dėl naujųjų siūlymų bus rastas kompromisas bei nenueita kardinalių sprendimų keliu, apribojant dabartinį oro balionų eismą“, – sakė A. Dūmanas.
„Mūsų vertinimu, svarbiausia yra tai, kad bet kokia nauja tvarka neribotų esamo ar būsimo orlaivių eismo oro uoste, nekeltų esminių rizikų saugai“, – pridūrė jis.
Pasak A. Dūmano, planuojami skrydžių oro balionais tvarkos pakeitimai ir ribojimai Vilniaus oro uosto kontroliuojamoje oro erdvėje su Lietuvos oro uostais nebuvo derinti.
„Oro navigacija“: lėktuvai kartais turi atidėti tūpimą
Tuo metu pasak „Oro navigacijos“ vadovo Saulius Batavičiaus, po COVID-19 pandemijos Vilniaus oro uoste augant skrydžių srautui, fiksuojamas ir didesnis su oro balionais susijusių saugos pažeidimų skaičius.
Pasak jo, pandeminiais 2020 metais užfiksuotas vienas toks pažeidimas, 2021 metais – 14, o šiemet – keturi.
Anot S. Batavičiaus, dažniausiai tai draudžiamų zonų pažeidimai, įskridimai be leidimo į valdomą oro erdvę, paskelbtų oro eismo valdymo procedūrų ir skrydžių taisyklių bei skrydžių vadovo nurodymų nesilaikymas.
„Oro navigacijos“ vadovas sako, kad kai kuriais atvejais oro balionams kirtus tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę – keleiviniai lėktuvai buvo priversti atidėti suplanuotą tūpimą.
„Dėl dalies šių įvykių, kada oro balionai kirto orlaivių tūpimo zoną – tūptinę, keleiviniai orlaiviai turėjo nutraukti savo artėjimą tūpti ir turėjo skraidyti ratus laukimo zonoje, kol balionai nuskris saugų atstumą“, – BNS sakė S. Batavičius.
BNS rugpjūčio pradžioje rašė, jog reaguodama į augančius orlaivių srautus Vilniaus oro uoste, „Oro navigacija“ dar šį pusmetį virš sostinės planuoja riboti oro balionų judėjimą.
Pagal atnaujintą tvarką oro balionai turės kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems bus draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat nuo 14 iki 7 žmonių rengiamasi sumažinti vienu metu skrendančių oro balionų grupės dydį.
Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai sumažins skrydžių oro balionais skaičių virš sostinės, taip pat turės neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdys oreivystę mieste.
Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis rugpjūčio pabaigoje teigė, kad iki kito oro balionų skraidymo sezono bus rasti sprendimai, kad šio verslo reguliavimas užtikrintų saugumą, bet tuo pačiu pernelyg nevaržytų veiklos, ypač Vilniuje.
