Rugpjūčio pradžioje besitikėjusi, kad greitai pavyks susitarti su sostinės savivaldybe dėl sklypo mečetės statyboms Naujininkuose, musulmonų bendruomenė suabejojo šios vietos tinkamumu religiniam pastatui.
Lietuvos musulmonų sunitų muftijaus Romo Jakubausko teigimu, sklypas Žirnių gatvėje nėra geriausias variantas maldos namams. Tad bendruomenė „nėra linkusi griebti bet kurio žemės lopinėlio, kad vėliau netektų gailėtis“.
Viena iš priežasčių abejoti siūlomo sklypo tinkamumu yra ta, kad musulmonai nenorėtų melstis ant būtent toje vietoje anksčiau galėjo būti kapavietės.
„Mes dar tikrai neapsisprendę, ten daug niuansų. Neaiškus tas sklypas, nes ten yra tokia vieta tarp degalinės ir kapinių giliau, tarp kelio ir kapinių, kur kadaise irgi lyg kapinės buvo. Jei ten kadaise buvo kapinės, tai mes ant jų nestatysime“, - BNS teigė R.Jakubauskas.
Lietuvos musulmonų bendruomenė sako, kad jai iš tiesų nesvarbu, kur bus mečetė, pati nėra numačiusi konkrečių vietų, tačiau abejoja jau ne pirmu pasiūlymu teigdama, kad sklypas esą netinkamas.
Muftijaus teigimu, musulmonų bendruomenė norėtų, kad vieta mečetei būtų solidesnė.
„Pageidavimas būtų kokioje nors gražioje ir įdomioje vietoje, kuri, taip sakant, būtų solidesnė, nes ta mečetė, kuri buvo anksčiau, buvo labai geroje vietoje - netoli Lukiškių kalėjimo, arčiau upės, dabar ten institutas stovi. Ir nemažas sklypas buvo kadaise. Mums nesvarbu, kokioje vietoje Vilniuje, bet kad ta vieta būtų tinkama tokiam pastatui“, - kalbėjo R.Jakubauskas.
Anot jo, dėl sklypo bendraujama su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau situacija esą nepasikeitė nuo vasaros - vieta Naujininkuose, dėl kurios tuomet derėtasi, kol kas nepatvirtinta, o kitų siūlymų nėra.
Pati musulmonų bendruomenė pripažįsta šiuo metu savivaldybės dėl sklypo nebaksnojanti.
„Neseniai buvo nauji muftiato rinkimai (...), dabar vyksta reorganizacija. Kai mes tai užbaigsime, užsiimsime šituo klausimu rimčiau. Buvo išrinktas komitetas tuo klausimu rūpintis, bet dabar tai šiek tiek sustojo“, - sakė R.Jakubauskas.
Rugpjūčio pradžioje skelbta, kad Vilniuje gyvenantys musulmonai tikėjosi susitarti su sostinės savivaldybe dėl sklypo skyrimo jų maldos namams artimiausiu metu. Tada kalbėta apie savivaldybės Miesto plėtros departamento pasiūlytą sklypą Naujininkuose, Žirnių gatvėje, greta senųjų šio tikėjimo atstovų kapinių.
Miesto plėtros departamento atstovės Daivos Venckienės teigimu, daugiau jokių kitų siūlymų, išskyrus sklypą Naujininkuose, musulmonų bendruomenei nesiruošiama pateikti.
„Ne, kitų vietų... Su žeme Vilniuje apskritai yra problematiška. Kitų vietų tikrai nebus, nebent mūsų taryba nesutiks su šito sklypo siūlymu, gali nesutikti rengti toje vietoje detalųjį planą“, - BNS sakė D.Venckienė.
Tarnautojos tvirtinimu, vienintelis žingsnis mečetės statybų link yra tai, kad valstybinės žemės valdytoja - apskrities viršininko administracija - leido rengti detalųjį planą. Tačiau tolesnės procedūros užtruks mažiausiai pusmetį.
„Šiuo metu pradėti rinkti dokumentai detaliajam planui rengti. Jis tik planuojamas rengti - jokio dar leidimo nėra. Paskui bus žemės sklypų komisija, po to rengiamas įsakymas, jis tvirtinamas kolegijoje. (...) Kad tas sąlygas surinktume, beveik tris mėnesius bus galima laukti. Truks pusę metų garantuotai, kol bus surinkta visa informacija ir bus leista rengti detalųjį planą. O po to bus rengiamas detalusis, bus kalbama su bendruomene“, - kalbėjo valdininkė.
Prieš trejus metus planuota mečetę statyti Antakalnyje, Lizdeikos gatvėje, tačiau bendruomenės atstovams nepavyko susitarti su savivaldybe.
Vėliau savivaldybė mečetės statybai siūlė kelias vietas, tačiau musulmonų bendruomenės šie siūlymai netenkino. Ji motyvavo tuo, kad jie per maži ir yra per toli nuo miesto centro, kuriame gyvena dauguma musulmonų.
Lietuvoje yra 4 mečetės - Kaune, Alytaus rajone (Raižių kaime) bei dvi Vilniaus rajone (Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose).
Anot musulmonų bendruomenės, Vilnius - viena iš 50 pasaulio sostinių, neturinčių mečetės.
Lietuvoje gyvena apie 7000 islamą išpažįstančių totorių.
