Tarptautinė įvairovės švietime konferencija Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo Stokholmo Kungsholmeno mokyklos choro pasirodymu. Joje dalyvavo ir pirmą kartą Lietuvoje besisvečiuojanti britų „drag“ kultūros ikona Dr. Cheddar Gorgeous. Jį skambanti muzika privertė išspausti ašarą.
Prisiminė vaikystę
Pasakodamas savo asmeninę istoriją, atlikėjas pripažino, kad jam labai pasisekė, nes turi priimančius tėvus. Jis prisiminė, kaip reagavo jo tėvai, kai sužinojo apie sūnaus orientaciją.
„Jie parsivežė mane namo, pasisodino, ir pasakė: mums nerūpi, ar tu gėjus, bet niekada daugiau negrįši namo antrą nakties“, – juokdamasis sakė Dr. C. Gorgeous.
Konferencijoje „drag“ atlikėjas skaitė pranešimą apie vienybę, įtrauktį ir progresą.
„Visada yra diskusija dėl to, ar „Pride“ yra šventė, ar, visgi, protestas. Ir tiesa yra ta, kad abu yra vienas ir tas pats“, – pabrėžė jis.
Atlikėjas sakė, kad vien tai, kad atkreipiame dėmesį į LGBTQI+ bendruomenės problemas, jau yra svarbus žingsnis tolerantiškesnės visuomenės link.
„Tavo šventė, tavo džiaugsmas, tavo juokas, tavo meilė yra protesto forma. Vien galimybė išeiti, juoktis, pasirodyti persirengus gatvėje ir džiūgauti yra žygis progreso link“, – kalbėjo Dr. C. Gorgeous.
Siekia aktyviau šviesti vaikus
Pagrindinė konferencijos tema – vaikų švietimas įvairovę skatinančioje visuomenėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė tikino, kad LGBT bendruomenės temos jau dabar yra įtraukiamos į švietimo programą, tačiau kol kas to – per mažai.
„Daugiau kalbam apie santykio kūrimą, apie tai, kad nebūtų diskriminacijos, kad būtų priimami įvairūs vaikai, žmonės, kad nebūtų patyčių“, – įsitikinusi Irena Raudienė.
Ministerijos atstovė tvirtino, kad, nors ir labai lėtai, žingsniai šia kryptimi yra žengiami.
„Kadangi vadovėlius leidžia privatūs leidėjai, tai mes rengiam jiems mokymus, kad nebūtų diskriminacinių temų, diskriminacinio turinio vadovėliuose“, – dėstė Ugdymo programų skyriaus vedėja.
Apie LGBT bendruomenės lygiateisiškumą pranešimą konferencijoje skaitęs lektorius Vytautas Valentinavičius sakė, kad, kalbant apie konkrečius planus, pirmiausia turime įtraukti ir apibrėžti LGBT bendruomenę nacionaliniuose dokumentuose.
„Tam tikra analizė parodo, kad mes turime labai daug strateginių nacionalinių dokumentų, tačiau priemonių LGBT asmenų įtraukčiai nėra arba jų labai mažai“, – pabrėžė KTU politikos mokslų lektorius.
Mokslo darbuotojas teigė, kad tokių dokumentų ir priemonių stoka stabdo visuomenės švietimą, todėl šiuo metu mūsų valstybės progresas yra minimalus.
„Reikia pripažinti tiesą, kad visuomenės ugdymui skiriamas menkas dėmesys, kadangi apie įvairovę, nediskriminaciją turi būti kalbama nacionaliniu lygiu“, – įsitikinęs jis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
