Lietuvos laivas „Independence“ gali tapti priešų taikiniu? Saugumas yra sustiprintas

Energetikos ministras tikina, kad terminalo saugumas sustiprintas ir nuolat stebimas grėsmių lygis. Vis dėlto politikai pripažįsta, kad Lietuvos energetikos saugumui reikia skirti dar daugiau dėmesio, tačiau tam reikia papildomų pinigų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išgirdusi, kaip mokykloje kalba vaikai, mama nesusilaikė: dar labiau nustebino mokytojų reakcija

Po išreikšto palankumo Rusijai – sprendimas dėl „Modern Talking“ nario koncertų Lietuvoje

Patvirtinti nauji Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausieji treneriai

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Iš Irano paleisti dronai į vieną svarbiausių strateginių objektų Persijos įlankoje – dujų išgavimo terminalą – pridarė didžiulės žalos ne tik Katarui, bet ir visam pasauliui. Apsaugoti terminalą nepadėjo nei regione budėjusios Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio pajėgos. 

Po raketų smūgių, Kataras sustabdė suskystintų dujų išgavimą, dėl to į viršų šovė dujų kainos – virš 35 procentų. Lietuvoje suskystinų dujų laivas-saugykla „Independence“ – Klaipėdoje – kurią įsigijome už 140 milijonų eurų – taip pat yra vienas svarbiausių strateginių energetikos objektų, užtikrinantis dujas Baltijos regionui.

Stiprins kritinės infrastruktūros objektų apsaugą

Tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente dirbantys politikai, stebėdami situaciją Katare, svarsto, ar „Independence“ laivas saugus?

Situacija Vidurio Rytuose parodė, kad sustiprinto saugumo ir sąjungininkų pajėgų gali vis dėlto nepakakti. Šiuo terminalu naudojasi ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, Latvijos, Estijos, Norvegijos bendrovės.

O dujos iš mūsų terminalo pasiekia ir Ukrainą. Lietuva naudoja apie pusę SGD terminalo pajėgumų. Iš viso terminalas pajėgus per metus patiekti iki 3–4 milijardo kubinių metrų dujų. Laivas buvo projektuojamas taip, kad net šalčiausią žiemą patenkintų visos Lietuvos poreikį.

Tačiau kaip Lietuva apsaugotų strateginį objektą nuo dronų ar raketų – iki galo nėra aišku.

„Antidroninės tam tikros sistemos, kalbu apie prevenciją, taip pat po vandeniu. Visi kiti būdai. Jau nuo pat pradžių buvo suprantama šio objekto svarba ir imamasi adekvačių apsaugos priemonių“, – komentuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Konkrečių apsaugos priemonių ministras neįvardija. Tą patį kalba ir „KN Energies“, buvusi Klaipėdos nafta, kuri valdo „Independence“ laivą. Patikina, kad saugumas yra sustiprintas.

ES parama gerinti apsaugą

Tačiau tuo pat metu prisiminkime praėjusius metus, kai per pusę šalies perskrido dronas „Gerbera“ su 2 kg sprogmenimis. Lietuva ne tik kad nenumušė priešiškos valstybės drono, bet ir jo ieškojo kelias dienas, kol galiausiai atrado jį nukritusį Gaižiūnų poligone. 

Šiuo metu su Rusija kariaujančių ukrainiečių patirtis – svarbi. Ukrainiečiams kasdien kyla iššūkis apsaugoti savo strateginius objektus – atomines elektrines.

„Mūsų perdavimo sistemos operatorius LITGRID, tiek skirstymo sistemos operatorius ESO palaiko nuolatinius kontaktus. Taip pat pačių infrastruktūros objektų apsauga yra projektuojama pagal Ukrainos patirtį“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Baltijos jūroje fiksuota daugiau nei 30 sabotažo atvejų. Energetikos ministras sako, kad iki 2028 metų Rytų Europos regione planuojama skirti beveik 400 milijonų eurų kritinės infrastruktūros apsaugai bei tikimasi, kad iki pusės šio poreikio padengs Europos Sąjunga.

Neaišku tik kokią dalį iš 400 milijonų eurų Lietuva gaus. Prieš tai Europos Komisija Lietuvai metų pradžioje skyrė 22 milijonus eurų kritinės infrastruktūros apsaugai. 

Kritinei infrastruktūrai apsaugoti esą reikėtų gelžbetoninių blokų, taip pat elektroninių sistemų – dronų slopinimo sistemų.

Dalis sistemų strateginiuose objektuose esą jau yra įdiegta, dar daliai – reikia papildomų pinigų. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.