Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, greta minėtų dviejų temų buvo tęsiami naratyvai apie Ukrainos dronų atakas, neva naudojant Baltijos šalių oro erdvę, ir Lietuvos istorinės atminties politiką.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė komunikacijai apie NATO žvalgybinių orlaivių aktyvumą regione, o mėnesio pabaigoje tie patys skrydžiai buvo pateikiami kaip pasirengimo agresyviems veiksmams dalis.
Plėtotas naratyvas apie tariąmą Baltijos šalių įsitraukimą į Ukrainos dronų atakas
Rusijos informacinėje erdvėje tam plačiai išnaudota rugpjūčio 17-osios Vokietijos leidinio „Bild“ publikacija apie galimus NATO gynybos scenarijus Rusijos agresijos prieš Baltijos valstybes atveju.
Publikacijoje aptarti scenarijai Rusijoje pateikti kaip tariami NATO planai pulti Kaliningradą – Dūmos deputatas Viktoras Sobolevas tvirtino, kad Aljansas rengiasi „okupuoti Kaliningradą, Rusijos šiaurės vakarus ir Kareliją“.
Toliau plėtotas naratyvas apie tariamą Baltijos šalių įsitraukimą į Ukrainos dronų atakas prieš Rusiją. Po rugpjūčio 14 dieną įvykusios Ukrainos dronų atakos prieš Ust Lugos uostą Leningrado srityje vėl skleisti teiginiai, kad bepiločiai Rusijos objektus pasiekia naudodamiesi Baltijos valstybių oro erdve ar teritorija.
Mėnesio pabaigoje NATO žvalgybiniai skrydžiai sieti su Ukrainos atakomis, teigiant, kad Aljansas perduoda Kyjivui taikinių koordinates.
Pasak kariuomenės, dėmesio sulaukė ir istorinės temos. Pakartotinai aktualizuotos birželį minėtos 85-osios Holokausto Lietuvoje pradžios metinės. Šią temą iškėlė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas oficialioje spaudos konferencijoje, tvirtindamas, kad šiuolaikinė Lietuva esą neigia vietos nacionalistų dalyvavimą Holokauste ir kolaborantus pristato kaip „laisvės kovotojus“.
Artėjant rugpjūčio pabaigai vis daugiau dėmesio teko Rusijos vidaus politikai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Vakarų šalis siekiu „sukelti dar vieną rusofobinės isterijos bangą“ ir „delegitimizuoti artėjančių rinkimų rezultatus“, o Baltijos valstybes pavadino „ypač uoliomis“ tokios politikos vykdytojomis.
Po kelių dienų šalies prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjo apie „priešininko“ pastangas įbauginti Rusijos visuomenę ir sutrikdyti rinkimus. Taip mėnesio pabaigoje Baltijos šalys vis dažniau vaizduotos ne tik kaip tariamos karinės konfrontacijos dalyvės, bet ir kaip Vakarų spaudimo Rusijos vidaus politiniams procesams įrankis.
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyks rugsėjo 18–20 dienomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
