Dėl itin sudėtingos ekonominės situacijos Latvijai mažinant savo indėlį į Baltijos batalioną Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai sutarė solidariai dalytis atsakomybe dėl šio bataliono.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Estijos gynybos ministras Jakas Avikso (Jaak Aaviksoo) pirmadienį telefonu aptarė Baltijos bataliono pasirengimą budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose.
Lietuvos ir Estijos ministrai pritarė liepos 21 d. Rygoje vykusio Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimo sprendimui dalytis atsakomybe skiriant trūkstamus pajėgumus batalionui ir pabrėžė, kad trišalio bataliono projektas ir bataliono pasirengimas budėti NATO pajėgose tebėra Baltijos šalių prioritetas, nes atspindi šalių solidarumą ir gebėjimą veikti kartu.
Latvijai sumažinus indėlį į batalioną, Lietuva įsipareigojo skirti budėti batalione karių kuopą ir prieštankinį būrį, Estija - karo policijos bei išminavimo karinius vienetus.
Baltijos batalionui vadovauja Lietuva. Trišalis karinis vienetas suformuotas 2007 metais bendru Baltijos valstybių susitarimu. Tuomet Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės susitarė skirti batalionui po pėstininkų kuopą, taip pat personalą bataliono kovinės paramos elementams ir kitus pajėgumus ir padalinius.
Baltijos batalionas pusės metų trukmės budėjimą keturioliktojoje NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje (NRF-14) pradės 2010 metų pradžioje. NATO greitojo reagavimo pajėgos - tai aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai pasirengti operacijoms.
NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirti nacionaliniai vienetai budi savo šalyse aukštos parengties, pasirengę vykti į tarptautinės operacijos vietą, jei būtų priimtas NATO vadovybės sprendimas panaudoti pajėgas.
