Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) nuomone, nauja sveikatos apsaugos sistemos reforma pradedama ignoruojant mūsų valstybės teisės aktus.
"Reforma pradedama neišanalizavus situacijos. Gydytojai yra prieš tokią reformą ir atsisako prisiimti atsakomybę už jos pasekmes. Kadangi Vyriausybės nutarimas "Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo" reformą palaimina, mums belieka savo protestą išreikšti kraštutine priemone - streiku", - sako Gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Eltos paprašytas patikslinti būsimo streiko datą, profesorius tikino negalįs to padaryti, nes kol kas gydytojai apie tai tariasi, diskutuoja, lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, domisi kolegų nuomonėmis.
Antradienį pats gydytojų visuomeninės organizacijos prezidentas Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje (KRKKL) ilgokai diskutavo apie laukiančias permainas su šios ligoninės bei jos padalinių vadovais Kaune. ELTA primena, kad planuojama sujungti dvi - jau minėtą ir 2-ąją klinikinę ligonines į vieną miesto ligoninę. Anot L. Labanausko, visai logiška būtų prie miesto ligoninės prijungti ir trečią gydymo įstaigą - Kauno apskrities ligoninę. Tuomet Kaunas turėtų du stiprius gydymo centrus - universiteto klinikas ir daugiaprofilinę miesto ligoninę.
Docento dr. Alfredo Bagdono (KRKKL I vidaus ligų skyriaus vedėjo) įsitikinimu, gydymo įstaigų restruktūrizacija daroma tik tam, kad sumažėtų sveikatos priežiūrai skiriamos išlaidos. "Bet kokiu atveju mes paslaugų galėsime teikti tik tiek, kiek ligonių kasos pajėgs apmokėti. Kol neįdiegsime papildomo draudimo, kitaip nebus", - sakė A. Bagdonas.
Profesoriaus L. Labanausko manymu, ne ligonių kasos, bet draudimas turėtų reguliuoti procesą, ir nors įstatymas leidžia diegti draudimą, ligi šiol delsiama. Su reforma einama visai ne ta kryptimi, kaip derėtų ir būtų naudingiau.
"Estai, pavyzdžiui, iš tokios reformos nieko neišlošė. Šalyje, kur 1,5 mln. gyventojų, veikė 90 gydymo įstaigų. Jas jungė, kol pavadinimų liko apie 40, bet pačių įstaigų tai nesumažėjo", - sakė L. Labanauskas.
Apie būsimą Kauno ligoninių sujungimą LGS vadovas yra diskutavęs su miesto meru Andriumi Kupčinsku. Neabejojama, jog logika diktuoja būdą mažesnę jungti prie didesnės. Tačiau jei abiejų įstaigų veiklos analizė diktuos kitokį sprendimą, jis gali būti priimtinas. Dėl to apsispręsti turi pati Kauno miesto taryba. Prijungimas, prof. L. Labanausko (net keletą kartų pabrėžusio, kad jis nėra mero konsultantas) nuomone, būtų racionalesnis būdas, nes tuomet pats procesas pigiau kainuotų.
"Aš suprantu, kad savivaldybės sveikatos skyriuje, kuris irgi reorganizuojamas, visi gavo atleidimo lapelius ir numojo į viską ranka. Paprasčiausiai nedirba to, ko dabar labiausiai kauniečiams reikėtų - nei kuria strategiją, nei analizuoja ar planuoja. Bet jei atvirai - o kada jie iš esmės dirbo"? - klausė LGS prezidentas.
"Gydytojų sąjungos nuostata išlieka ta pati: kad gydytojai turėtų darbo vietas, dirbtų ir uždirbtų, gal net daugiau nei iki reformos. Kokioje konkrečiai įstaigoje dirbs, koks jos pavadinimas bus, didelės reikšmės gydytojų darbui neturės. Tačiau, - pabrėžė prof. L. Labanauskas, - jei laikantis tik Vyriausybės nutarimo, iš dviejų ligoninių Kaune būtų kuriama nauja įstaiga - miesto ligoninė, sumaišties būtų daugiau ir kaštai išaugtų."
