Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) trečiadienį atliko privalomą procedūrą prieš pateikdama visuotinio medikų streiko reikalavimus - įteikė Vyriausybei derybų pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio. Streiko planai gali būti atidėti tik pavykus deryboms su Vyriausybe. Priešingu atveju sveikatos priežiūros darbuotojai turės teisę skelbti visuotinį medikų streiką.
LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Aldonos Baublytės ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Danutės Margelienės pasirašytame derybų pasiūlyme Vyriausybė raginama įsipareigoti pagerėjus valstybės ekonominei padėčiai grąžinti medikams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, nes, sumažinus sveikatos apsaugos sistemos paslaugų vertinimo vieneto - balo - vertę, atitinkamai sumažėjo jų darbo užmokestis.
"Medikų darbo krūvis ir atsakomybė nesumažėjo, priešingai - teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, pacientų srautai, atsakomybė ir reikalavimai mūsų darbo kokybei nuolat tik didėja, - sako L. Labanauskas. - Nors daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų nuspręsta kompensuoti lėšų trūkumą mažinant darbuotojų atlyginimų fondus". LGS vadovo teigimu, medicinos darbuotojų atlyginimai sudaro vidutiniškai 70 proc. sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų. Dėl sumažintos balo vertės sumažėjus gydymo įstaigų pajamoms, proporcingai sumažėjo ir jų darbuotojų darbo užmokestis.
Gydytojų sąjungos įsitikinimu, Vyriausybės pritarimą gavusi Sveikatos apsaugos ministerija, mažindama balo vertę, grubiai pažeidė sveikatos priežiūros darbuotojų teisingo apmokėjimo už darbą principą ir net neieškojo kitų galimų trūkstamų lėšų kompensavimo šaltinių.
Derybų metu taip pat bus prašoma sugrąžinti vieno balo prilyginimą 1 litui, nepriklausomai nuo sutartinių sumų dydžių atsiskaitymuose tarp Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Prieš kurį laiką Gydytojų sąjungos prezidentas Eltai yra sakęs, kad nauja sveikatos apsaugos sistemos reforma pradedama ignoruojant mūsų valstybės teisės aktus.
"Reforma pradedama neišanalizavus situacijos. Gydytojai yra prieš tokią reformą ir atsisako prisiimti atsakomybę už jos pasekmes. Kadangi Vyriausybės nutarimas "Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo" reformą palaimina, mums belieka savo protestą išreikšti kraštutine priemone - streiku", - sakė jis.
"Gydytojų sąjungos nuostata išlieka ta pati: kad gydytojai turėtų darbo vietas, dirbtų ir uždirbtų, gal net daugiau nei iki reformos. Kokioje konkrečiai įstaigoje dirbs, koks jos pavadinimas bus, didelės reikšmės gydytojų darbui neturės. Tačiau, - pabrėžė prof. L. Labanauskas, - jei laikantis tik Vyriausybės nutarimo, iš dviejų ligoninių Kaune būtų kuriama nauja įstaiga - miesto ligoninė, sumaišties būtų daugiau ir kaštai išaugtų."
