Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Antra pakopa. Ėmėt pinigėlius, neėmėt? – Susigrąžinau. – Kam panaudojot? – Taupymui, savo asmeninėms reikmėms. Pagalvojau, dar vis tiek jauna, iki pensijos dar toli spėsiu dar kažkokį planą susigalvoti. – Bet nepirkote automobilio, šaldytuvo? – Ne, ne, nepirkau“, – sakė gyventoja.
Ekonomistų prognozės išsipildė. Gyventojai, kurie išleido antros pensijų pakopos pinigus, pakaitino ekonomiką ir gerokai prisidėjo prie mažmeninės prekybos augimo.
„Jeigu pirmą ketvirtį mažmeninė prekyba be degalų augo apie 5-is procentus, tai jau antrą ketvirtį augimas buvo virš 10 procentų“, – kalbėjo „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Vartojime matosi bangelė, vienkartinė bangelė, kuri pakėlė ekonomiką sparčiau, negu buvo galima tikėtis“, – aiškino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Lietuvos BVP augimą tempė ir statybų sektorius
Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pat metu pernai, augo trimis ir aštuoniomis dešimtosiomis procento. Tokį augimą sukėlė ne tik suklestėjusi mažmeninė prekyba.
„Antrą ketvirtį matėme pramonės augimą, antrą ketvirtį matėme ypač stiprų statybų sektoriaus darbų apimčių augimą. Dar nėra birželio duomenų, bet po šalto sausio, vasario, kai statybų apimtys gerokai krito, nuo kovo, balandžio turėjome didelį atšokimą, virš 20 procentų“, – pasakojo T. Povilauskas.
„Pirmą ketvirtį mes matėme ekonominį tam tikrą susitraukimą, nes buvo labai šalti orai, daugelis planuotų statybų neprasidėjo Lietuvoje laiku. Jos prasidėjo antrą ketvirtį, jau visiems išsibadavus, suplanavus darbus“, – tikino M. Dubnikovas.
Pasak ekonomistų, Lietuvai bus labai sunku išlaikyti tokį augimą, nes tie, kas labiausiai norėjo pasiimti pinigus iš antros pakopos tai jau padarė.
„Labai daug tų pinigų yra sąskaitos, bet tikėtina, kad jie ir nebus suvartoti. Jie greičiausiai liks kaip santaupos arba tikėtina suras didesnę grąžą duodančius produktus“, – minėjo T. Povilauskas.
„Mes matome jau 31 milijardą pinigų sąskaitose, ko niekada Lietuvos istorijoje nebuvo. Ar tie pinigai pajudės iš tų sąskaitų, va, čia esminis klausimas. Ir kada jie pajudės, nes jie pajudės. Anksčiau ar vėliau žmonės juos norės investuoti, matydami infliaciją 5+ procentų“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Kas Lietuvos ekonomikos laukia metų pabaigoje?
O ir tolimesni pramonės rezultatai esą gali būti blogesni, nes dalis produkcijos esą buvo pagaminta avansu, bijant dar didesnių geopolitinių negandų.
„Tam tikra prasme užskubinta paklausa iš pirkėjų gaminti daugiau. Jeigu tai tiesa, tai tikėtina, kad tai galėtų lemti prastesnius gamybos sektoriaus rezultatus metų pabaigoje ir galbūt kitais metais“, – aiškino T. Povilauskas.
„Reikia džiaugtis tuo, kad mes augame ir augame sparčiausiai arba vieni sparčiausių Europoje, aišku su aukštą infliacija lygiagrečiai. Visos problemos, kurios šiai dienai yra žinomos vargu bau, ar sustabdys pasaulį. Hormūzo sąsiauris jau žinomas pusę metų, kas blogiausia įvyko, greičiausiai jau yra įvykę. Visi tai yra įvertinę, nebent kažkas labai stipriai pasisuktų“, – sakė M. Dubnikovas.
Iš 15 BVP augimo rezultatus paskelbusių Europos Sąjungos valstybių, Lietuva gali pasigirti geriausiu rezultatu.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
