Šiuo metu mūsų šalyje yra keli tūkstančiai vokiečių karių, o atvykęs Vokietijos sausumos pajėgų vadas negailėjo pagyrų ir Lietuvos kariams bei karininkams.
Iš Vokietijos į Lietuvą padidinto budrumo 21-oji brigada su karine technika pajudėjo prieš pora savaičių. Maždaug 650 karinės technikos vienetų. Technika per Lenkiją į Lietuvą važiavo civilių naudojamais keliais.
„Vienų mokymų pabaiga yra kitų mokymų pradžia“
Krizės atveju vokiečiai į Lietuvą turėtų atvykti per 10 dienų. Tačiau per šias pratybas 21-oji brigada vokiečių brigada pademonstravo visai kitokį greitį – jie iš Vokietijos į Lietuvą atvyko vos per 4 dienas.
Tiesa, klausimas, kaip greitai kariai judėtų karo metu, o ne taikos, kaip dabar.
„Jeigu būtų krizė ir ta krizė gilėtų, greitis būtų svarbiausia. Aš įsivaizduoju, kad civilinis eismas būtų mažesnis, būtų tam tikri apribojimai ir karinis judėjimas būtų prioritetas, akivaizdu“, – kalbėjo 21-osios brigados vadas Marco’as Eggertas.
21-oji brigada yra vadinamosios Vokietijos Padidinto budrumo brigados sudėtinė dalis. Būtent ji, ištikus krizei, ar žvalgybai gavus duomenų, kad prie Lietuvos sienų įtampa kaista, turėtų būti greitai permesta į mūsų šalį. Iš viso tai jau trečias kartas šiemet, kai ši brigada treniruojasi persikėlimą į Lietuvą.
„Kiekvienas profesionalus karys turi treniruotis. Ir turime įgauti patirties, nes tūkstančių karių perkėlimas yra kompleksinė operacija, kuriai reikia daugybės koordinavimo, taip pat ir tarp valstybių, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Mes turime nugludinti biurokratiją, palengvinti procedūras ir padidinti greitį“, – pabrėžė M. Eggertas.
„Tai yra puikus, efektyvus būdas, patikrinant kas yra blogai. Suradus tas blogas vietas, mes jas turime išnagrinėti, kodėl yra tos priežastys, ar tai yra logistika, ar tai yra karių nepasirengimas iki galo, ir tiesiog visa tai ištaisyti iki sekančių mokymų. – Ir visą laiką kažkas išlenda? – Teisingai, kariuomenėje yra toks posakis: vienų mokymų pabaiga yra kitų mokymų pradžia“, – tikino gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.
Vokiečių brigada Pabradės poligone surengė pratybas, imitavo rusų karinės technikos įsiveržimą ir jos stabdymą Lietuvos teritorijoje. Ne tik stabdymą, bet ir sunaikinimą.
„Tuo pačiu, kas yra labai svarbu – procedūros: valdymas ir vadovavimas. Kad mes galėtume [veikti] pagal principą, paėmėme kaladėlę LEGO, perkėlėme į kitą pusę ir tinka, prispaudėme, veikia, negriūna namelis“, – dėstė R. Baltrėnas.
Į Lietuvą persikels daugiau karių
Vokietijos karių mūsų šalyje vis daugėja. Dalis jų dislokuota Rukloje, prasidėjo ir 45-osios brigados perkėlimas nuolatiniam buvimui mūsų šalyje. Šiomis dienomis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 2,5 tūkst. vokiečių karių. Taro jų ir profesionalai, ir šauktiniai, ir rezervistai.
„Tai – puiki proga mums pasitreniruoti realistiškoje aplinkoje. Čia nelygus reljefas, labai karšta, labai smėlėta žemė, bet mums tai puiki proga pratyboms“, – tikino Vokietijos kariuomenės rezervo karys Janekas.
Viską apžiūrėjo ir atvykęs Vokietijos sausumos pajėgų vadas, kuriam tai jau 6 vizitas Lietuvoje per karjerą.
„Tikrai neįtikėtina, kaip viskas patobulėjo. Aš nematau skirtumo, ar rengiu pratybas Vokietijoje, ar Lietuvoje. Bendradarbiavimas toks intensyvus ir vaisingas, todėl atrodo, lyg galiausiai būčiau grįžęs namo“, – tvirtino Haraldas Gante’as.
21-oji brigada su keliais tūkstančiais karių savo pratybas Lietuvoje jau beveik baigė, kitą savaitę ji pajudės atgal į Vokietiją.
„Mes neturėtume pamiršti, kad visa tai dėl atgrasymo. Ir patikinimo, kad mes esame pasiruošę kovoti dėl laisvės“, – pabėžė H. Gante’as.
O iki šių metų pabaigos į Lietuvą turėtų persikelti ir apie 150 karių iš 45-osios brigados, kuri per kelis metus bus dislokuota Lietuvoje visam laikui. Ją iš viso sudarys apie 5 tūkst. karių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
