Lietuvoje ruošiamasi galimoms Rusijos diversijoms: misiją pradės NATO pajėgos

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Baltijos jūroje ėmus siautėti Rusijos šešėliniams laivams ir gadinant elektros bei kitas ypatingos svarbos jungtis, už Lietuvos saugumą atsakingi asmenys prakalbo apie Lietuvoje augančias grėsmes ir būtiną reakciją.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusijoje prabilta apie įsiveržimą į Lietuvą ir „per pusę sekundės sunaikinamą Varšuvą“

Neringoje lietuvė prisivaikščiojo – kirto Rusijos sieną: rusų pareigūnai tardė 6 val.

Tokių įvykių Baltijos jūroje nebuvo dešimtmečiais: „Atakos yra planuojamos ne šiaip sau“

„Aš manau, kad mes matome augimo tendenciją, tas tikrai kelia susirūpinimą. Reikia stiprinti apsaugą Baltijos jūros, nes tie incidentai, kaip mes matome, jie darosi pavojingi“, – perspėjo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Provokacijų daugės

Už saugumą atsakingų institucijų duomenimis, Rusijos šešėlinių laivų skaičius Baltijos jūroje tik augs, o tai didins galimų diversijų mastą. 

„Deja, bet turi rizika didėti, kadangi Rusija tikrai tų pastangų plėsti šešėlinį laivyną neslepia ir visą ko pradžia ir pabaiga yra tai, kad Rusijos režimui reikia prasimanyti pinigų tęsti karui“, – pabrėžė Seimo NSGK narė Ingrida Šimonytė.

NSGK posėdyje atsakingų tarnybų vadovai sutarė, kad reikia nedelsiant stiprinti Lietuvai svarbių objektų apsaugą. Tiek vandenyje, tiek ant žemės.

„Agresyvėjanti Rusija, tai yra – kinetinės operacijos, tos, kurios yra stipriai paplitusios, šiuo metu mes matome tendencijas ir visos šitos kritinės infrastruktūros gadinimo atvejai, į kuriuos labai stipriai reikėtų atkreipti dėmesį“, – vardijo D. Jauniškis.

Nuo šios savaitės pabaigos Baltijos jūroje savo misiją pradės dešimt karinių NATO laivų, kurie saugos svarbiausius ten esančius infrastruktūros objektus. Laivai patruliuos tose zonose, kur guli energetikos jungtys ir telekomunikacijų laidai, o Suomijos įlanką, kurioje nutiestos Suomiją ir Baltijos valstybes jungiančios elektros ir kitos jungtys, ir toliau saugos estų ir suomių laivai.  

„Aš ją pavadinsiu NATO jūrų policija, kad būtų aiškiau, po truputį patruliuoti, stebėti ir atgrasyti į rizikos zoną patenkančius laivus“, – paaiškino Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

„Tai labiau veiks kaip atgrasantis faktorius, jie galės ir lydėti, ir stebėti, ir jie turi ir antivandeninius, ir povandeninius stebėjimus, stebėjimui, kas vyksta“, – pabrėžė Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikina, kad yra pasirengusi reaguoti taip pat, kaip reagavo Suomijos pareigūnai, tai yra, pasivyti diversijos operaciją atlikusį laivą ir jį areštuoti kartu su įgula.  

„Mes irgi kontaktuojame su Suomijos kolegomis, norime pasimokyti iš jų praktikos, tačiau mūsų reagavimo algoritmai yra labai panašūs“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Žada sankcijas

Tačiau spėjama, kad NATO pasiųstų pajėgų į Baltijos jūrą kol kas yra ryškiai per mažai ir norint sustabdyti sabotažų veiksmus reikia imtis griežtų sankcijų politikos. 

„Ir nesvarbu, ar tai tyčinis, ar netyčinis incidentas, tai dabar yra rizikos šaltinis ir norint sumažint jį saugumo prasme, reikia kirsti per Rusijos ekonomiką – reikia kovoti su „šešėliniu laivynu“. Tai reiškia europinės ir amerikietiškos sankcijos“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Lietuva didesnį dėmesį skirs suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ saugumui.  

„Mūsų laivai yra parengti, jie bet kada gali išplaukti į jūrą, patikrinti vieną ar kitą laivą ir tas režimas kurį laiką galioja, artimiausiu metu mes neplanuojame sienos apsaugos lygio keisti“, – pabrėžė R. Liubajevas.

Vyriausybė irgi reagavo į galimos grėsmės augimo faktą. Ankstinama Alytaus mieste ir rajone esančių „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės fizinė apsauga, pavedant Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos minėtus objektus pradėti saugoti nuo šių metų sausio 15 dienos.  

„Tie apsaugos lygiai varijuoja priklausomai nuo to, kiek yra svarbi ta infrastruktūra ir jos sugadinimo atveju kiek reikėtų laiko ją atkurti, todėl atitinkamai apsaugos režimai yra taikomi pagal tam tikrą metodiką ir algoritmą“, – paaiškino ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Per keletą pastarųjų mėnesių Baltijos jūroje Rusijos ir Kinijos laivai nutraukė net kelis itin svarbius jungčių kabelius, įskaitant telekomunikacijų jungtį tarp Švedijos ir Lietuvos.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.