46-erių vilnietis Martynas apie 15 metų gyvena vienas. Vyras pasakoja, kad išsiskyręs su partnere, jis taip ir nerado draugijos, o grįžti į gimtinę nesinori.
Martynas sako, kad vienas iš didžiausių pliusų gyvenant vienam yra laisvė.
„Didžiausias pliusas yra tas, kad prie nieko nereikia derintis. Ką pats nori, tas tą veiki, kada nori – keliesi, kada nori – guliesi, kada nori – išvažiuoji, kada nori – grįžti. Aš taip įsivaizduoju. Aišku, kartais norisi su kuo nors pabendrauti“, – pripažįsta jis.
Kiti minusai dažniausiai susiję su buitimi ir finansais.
„Pavyzdžiui, maisto gaminimas. Aš tikrai galbūt gaminčiausi dažniau, bet vienam pasigamint, pavyzdžiui, ne visur rasi net duonos kepaliukų po pusę. O jeigu visą dieną daug ir ilgai dirbi, grįžęs vakare nepulsi gaminti kažkokių sudėtingų patiekalų“, – sako Martynas.
Jis taip pat pažymi, kad gyvenant dviese daugelį dalykų galima dalinti per pusę. Pavyzdžiui, dviese pigiau važinėtis automobiliu, lengviau išmokėti būsto paskolą.
Vienišo žmogaus dilema – kam palikti turtą?
Kadangi Martynas neturi nei sutuoktinės, nei vaikų, iš pirmo žvilgsnio jis neturėtų kam palikti savo turto mirties atveju. Tačiau Martynas sako, kad tuomet turtą paliktų kitiems artimiausiems giminaičiams, galbūt sūnėnui ar dukterėčiai.
Beje, Martyno mama taip pat gyvena viena. Statistiškai ji priklausytų tai daliai gyventojų, kurie dažniausiai gyvena vieni – tai yra 65 m. ir vyresnės moterys.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad vis daugiau žmonių savo noru pasirenka gyventi vieni, Martynas akcentuoja, kad bendruomenė yra svarbu.
„Aš įsivaizduoju, kad bendruomeniškumas yra svarbiau. Kai žmogus gyvena vienas, kuo toliau, tuo, matyt, sudėtingiau pradėti su kuo nors gyventi.
Matome iš visų pasaulinių nelaimių, kad žmonėms daug lengviau išgyventi ne po vieną, o kartu su kitais. Aišku, jokia valstybės politika to nepakeis, bet auklėjimas turėtų būti kitoks. Toks kad kartu gyventi būtų vertybė“, – dalijasi jis.
Lietuva – vienišiausių žmonių šalis
Lietuva – ne tik laimingiausių, bet ir vienišiausių žmonių šalis. Eurostato duomenimis, 2024 metais Lietuvoje apie pusę – 40,1 proc. – suaugusiųjų gyveno vieni. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES).
Antroje vietoje – Estija, kurioje 35,6 proc. suaugusiųjų gyveno vieni. Trečioje vietoje – Suomija (31,1 proc.), toliau rikiuojasi Danija (30,7 proc.). Penketuką uždaro Norvegija (25,6 proc.).
Mažiausias skaičius gyvenančių po vieną yra Slovakijoje (4,1 proc.), Graikijoje (12,2 proc.), Kipre (1,6 proc.), Portugalijoje (12,7 proc.) ir Ispanijoje (13,9 proc.).
Bendrai iš 202 milijonų ES esančių namų ūkių, 75 mln. (37,1 proc.) gyvena po vieną suaugusįjį be vaikų.
„Vienišų asmenų namų ūkių skaičiaus augimas Europoje atspindi visuomenės senėjimą, gyvenimo būdo pokyčius, urbanizaciją ir besikeičiančias šeimos struktūras“, – skelbia puslapis „EU debates“.
Ekonomistė: „Tai nėra tik socialinė tendencija“
Statistika nustebino „Artea“ banko ekonomistę Indrę Genytę-Pikčienę. Ekonomsitės požiūriu, tai, kad pagal vieno asmens namų ūkių dalį esame lyderiai, lemia visuomenės senėjimas, besikeičiantis gyvenimo būdas, urbanizacija, kintančios šeimos struktūros.
Šis grafikas atliepia ir niūrią skyrybų statistiką.
„Tai nėra tik socialinė tendencija – tai gali būti ir svarbus priežastinis signalas platesnėse diskusijose apie nepalankią demografinių kreivių trajektoriją bei silpnėjančius gimstamumo rodiklius“, – „Facebook“ rašo I. Genytė-Pikčienė.
Iš duomenų matyti, kad vienišiausi žmonės gyvena Šiaurės šalyse, kur aukštas pragyvenimo lygis, bet brangus nekilnojamasis turtas, aukštos maisto kainos.
Be to, šiose šalyse veikia ir kultūriniai aspektai. Čia didesnis individualizmas, bendraujant galioja įvairios taisyklės.
Mažiausiai vienišų žmonių gyvena Pietų šalyse (išskryus Slovakiją), kur šeima, draugai, bendruomenė laikomi didele vertybe, o asmeninės ribos paisomos kur kas rečiau.
Lyginant su Šiaurės šalimis, pietinėje Europos dalyje žemesnės kainos, pigesnis nekilnojamasis turtas, nors algos taip pat mažesnės.
Daugiausia – vienišų moterų
Per maždaug 10 m. (nuo 2015 iki 2024 m.) vienišų asmenų namų ūkių skaičius išaugo nuo 5,8 iki 16,9 proc. Kitaip tariant, žmonių, gyvenančių po vieną, padaugėjo beveik 3 kartus.
Daugiausiai vieni gyvena 65 m. ir vyresni žmonės. Dažniausiai tai moterys – 2024 m. jos sudarė 40,2 proc. Europos vienišų asmenų namų ūkių. Tuo metu 65 m. ir vyresni vyrai sudarė 21,3 proc. tokių namų ūkių.
Beje, Lietuvai apskritai laikoma moterų šalimi – iš beveik 2,8 mln. Lietuvos gyventojų daugiau nei pusė yra moterys.
Kita amžiaus grupė, kuomet žmonės dažniausiai gyvena vieni, priklauso nuo lyties. Moterys dažniau gyvena vienos būdamos 55–64 m. amžiaus (19,9 proc.), o vyrai – ir būdami 25–54, ir 55–64 m. (abu po 19,9 proc.).
„2024 m. vienišų suaugusių vyrų (turinčių vaikų arba jų neturinčių) daug sparčiau daugėjo nei vienišų suaugusių moterų, o vienišų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų skaičius išaugo itin smarkiai (vyrų – 35,0 proc., moterų – 14,4 proc.)“, – skelbia Eurostatas.
ES taip pat gyvena daug porų be vaikų – 2024 m. užfiksuota 49,1 mln. tokių namų ūkių. Tai sutampa su kita Europos problema – vis daugiau žmonių pasirenka neturėti vaikų, dėl ko mažėja gyventojų skaičius.
Lietuvoje 2025 m. gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių, o 2024 m. – apie 18,7 tūkst.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
