Visgi Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai dar ne galutinis skaičius. Lietuvos diplomatai bandys tartis su Europa ir sutartą skaičių mažinti dar perpus, tuomet ir mokėtume mažiau – nepilną milijoną.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Europa su migracijos iššūkiais gyvena jau ne vienerius metus. Vakarų Europos, Skandinavijos šalys, tokios kaip – Švedija, Prancūzija, Vokietija – susiduria su migrantų keliamomis socialinės integracijos problemomis, radikalizacija, gatvėse tampa nesaugu, migrantų suvaldymui reikia vis daugiau pinigų biudžetuose.
Kai migrantai ilgą laiką neįsidarbina, valstybėms tenka dengti jų apgyvendinimo, socialinės paramos ir integracijos kaštus, o dėl to nukenčia vietos bendruomenės. Pietinėse Europos Sąjungos (ES) valstybėse – Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje – pabėgėliai kasdien pasiekia krantus valtimis per Viduržemio jūrą.
Graikai, valtį su atplaukiančiais pabėgėliais apsuka dar jiems nespėjus pasiekti kranto.
Lietuviai baiminasi dėl migrantų
Pamatę vaizdus, kas dedasi migrantų minias priėmusiose Europos šalyse, Lietuvos gyventojai baiminasi, kad visa tai ateis ir pas mus:
„Reikėtų patikrinti tuos migrantus, kuriuos prisiimame, kad nebūtų chaoso, kurį matome kitose valstybėse.“
„Remiantis Švedijos, kitų šalių patirtimi, kur didelės bėdos, ilgą laiką džiaugėmės, kad pas mus tokių bėdų nėra.“
Lietuva dalį migrantų iš Europos priimti turės birželį. Įsigalios Migracijos paktas, pagal kurį, pagal mums nustatytą kvotą Europai esame įsipareigoję priimti 160 migrantų.
„Esame viena iš ES narių ir mums priklauso dalintis atsakomybe“, – komentavo vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė.
Sostinės centre kalbinami žmonės dažniausiai pabrėžia saugumo ir tapatybės klausimus. Dalis jų mano, kad Lietuva turėtų rinktis finansinį įnašą vietoj migrantų priėmimo. Kalbinti vilniečiai sako bijantys, kad įsileidę pabėgėlius, įsileisime ir problemas, kurias išgyvena tą padariusios šalys:
„Nieko neturiu prieš kitas religijas, bet žinau, kad musulmonų šeimose gimdoma labai nuo ankstyvo amžiaus ir jie mažiausiai turi po 8 vaikus. Pas mus dabar politika yra child free, lietuviai atsisako vaikučių, nežinau kodėl, matau daugiau globojamų šuniukų.“
„Mokėti ir nepriimti. Manau, kad per daug jų čia.“
„Turėsime programą integruoti, tai galėtų būti labai geras dalykas.“
„Sakyčiau taip, kaip lenkai, ir nepriima, ir nemoka.“
Štai kiek pabėgėlių priimsime
Visiškai pabėgėlių nepriimti ir nemokėti Lietuva nesiruošia, bet ir visų 160 migrantų valdžia nusprendė nepriimti. Priimsime tik pusę kvotoje numatyto skaičiaus – 80 pabėgėlių.
„O kito finansinio įnašo sumokėsime pusę, tai kažkur 1,5 milijono“, – tikino vidaus reikalų viceministrė.
O štai anot Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio, vadovautis lenkų, kurie nei priims, nei mokės už migrantus, pavyzdžiu mums nederėtų. Mat Lenkijos situacija su migracija – visiškai kitokia.
„Lenkija pagal skaičiavimus dėl itin didelio kiekio nuo 2014 m. skaičiuoja – migracijos iš Ukrainos ne visai pateiktų į tas grupes. Be to, kai kurios šalys, kurios priima itin daug tų migrantų, pavyzdžiui Estija, yra atleistos nuo tos kvotos.
Kadangi Estijoje, šito neįvertiname, bet su daug mažesniu gyventojų skaičiumi, jie turi apie 100 tūkst. ukrainiečių, Lietuvoje yra prie 3 mln. – 60–70 tūkst.“, – vardija Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Finansinis įnašas už likusią dalį gali siekti daugiau nei 1,5 milijono eurų. Kiekvienas nepriimtas migrantas mums kainuos – 20 tūkst. eurų.
Buvusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ministerijai vadovavusi per 2021-ųjų migrantų krizę, sako, migrantus mums siuntė Aleksandras Lukašenka, vykdydamas hibridinę ataką. Tad esą galėjome su Europa išsiderėti ir gauti geresnes sąlygas, už nepriimtus migrantus tiek brangiai nemokėti.
„Mūsų šalis patiria spaudimą ir ne šiaip įprastą migraciją, o instrumentalizuotą migraciją. Taip pat įvairiausias hibridines grėsmes. Man atrodo, kad nepakankamai sugebame užakcentuoti ir išaiškinti. Klausimas – kodėl?“ – sakė Seimo narė, konservatorė Agnė Bilotaitė.
Svarstoma dar mažinti kiekį
Valdantieji pabrėžia – galutinis skaičius dar nėra patvirtintas, o Lietuvos diplomatai sieks perpus sumažintą kvotą sumažinti dar perpus.
„Kadangi tas paktas įsigalios birželio 12 dieną, tai yra pusė metų bus praėję, pusė – likę. Tai nuo to 79 dar pusę reikėtų atidėti. Čia yra 3 pozicija, kurios prašys ES šalys“, – tvirtino A. Ščerbaitė.
Tuomet ir migrantų būtų dar perpus mažiau, ir mokėti reikėtų nebe 1,6 mln., o 800 tūkst.
„Šiandien mes suskaičiavome, kad tai galėtų būti iki 40 žmonių, bet pasižiūrėsime kaip derybos galėtų vykti su EK“, – tvirtino premjerė Inga Ruginienė.
Pabėgėliui neatitikus mūsų saugumo reikalavimų, jo nepriimsime, ir, tokiu atveju, pinigų už jį mokėti taip pat nereiks.
„Į Lietuvą neatvažiuos kiekvienas migrantas, o tik tas, kuris bus patikrintas valstybės saugumo departamento“, – pridūrė vidaus reikalų viceministrė.
Migracijos pakte numatytas solidarumo principas leidžia valstybėms pasirinkti – priimti migrantus, mokėti finansinį įnašą arba prisidėti kitomis priemonėmis. Už kiekvieną priimtą migrantą ES jo integracijai skirs 10 tūkst. eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
