• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi po du ir daugiau būstų. Devynis iš dešimties namų ar butų nuperka jau nuosavą stogą virš galvos turinčios šeimos.

Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi po du ir daugiau būstų. Devynis iš dešimties namų ar butų nuperka jau nuosavą stogą virš galvos turinčios šeimos.

REKLAMA

Kol jaunimas vos ne vos sukrapšto pinigus pirmojo buto pradiniam įnašui ir ima paskolas, vyresnės šeimos antrą ir trečią butą ar namą perka mokėdami nuosavais pinigais.

Vilnietė Daiva turi du butus, namą, o dabar dairosi dar vieno buto. Daivos butai Vilniuje. O namą ji pirko Švenčionėliuose.

„Pirkau vietą poilsiui. Kad tiesiog pakeisti aplinką, nes mieste yra intensyvumas, reikalai, darbas, veiksmas. Mano bendraamžiai visi turi sodybas, visi nori, visi veržiasi, savaitgaliais visas vasaras praleidžia ten“, – pasakoja vilnietė Daiva Šniukaitė.

Daiva norėjo pabėgti nuo miesto šurmulio. Vienatvė vienkiemyje neviliojo, ieškojo, kad vaistinė, parduotuvės ir bendruomenė arti būtų. Už namą su 35 arų sklypu Daiva mokėjo 13 tūkstančių eurų. O dabar tame pačiame miestelyje ieško dar vieno buto.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rodo Registrų centro duomenys, daugėja žmonių, kurie turi po du ir daugiau būstų – iš 10 būstų 9 įsigyja šeimos, kurios jau turi nuosavą stogą virš galvos – taigi dabar gerokai daugiau žmonių perka antrą būstą, negu pirmą.

REKLAMA

„Asmenų, kurie turi bent vieną gyvenamosios paskirties būstą, tai jų daugėja, bet auga nestipriai, prieš 5 metus paaugdavo 4 tūkstančiais per metus, praėjusiais metais padidėjo nepilnu tūkstančiu. Asmenų skaičius, kurie turi du ir daugiau būstų, auga maždaug po 10 tūkstančių per metus“, – tvirtina Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Iš viso daugiau būstų turi apie 350 tūkstančių šeimų

Iš viso Lietuvoje yra apie 350 tūkstančių šeimų, kurios turi du ir daugiau būstų.

REKLAMA
REKLAMA

„Per 5 metus šeimų skaičius, kur turi 5 ir daugiau būstų, paaugo dviem trečdaliais, tai yra didžiausia augimo kategorija. Yra bent keli asmenys, kurie turi daugiau kaip po 20 būstų“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Ne po vieną būstą perka dažniausiai 30–40 metų amžiaus šeimos, turinčios vaikų. Daugiausia du ir daugiau būstų turi Vilniaus ir Kauno gyventojai. Nekilnojamojo turto brokerė Giedrė šiuo metu kaip tik parduoda vieną butą Vilniuje, kurį žmonės pirko kaip antrą būstą, norėdami užsidirbti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šeimininkai nusipirko jį visiškai remontuotinos būklės, viską keitė: langus, grindis, lupo senas sienas, pertvarkė išplanavimą. Su tikslu, kad jį suremontuotų gražiai ir parduotų“, – teigia „Capital Real Estate“ brokerė Giedrė Daugirdaitė.

Kiek kainavo vieno kambario 30 kvadratinių metrų buto remontas, brokerė neatskleidžia, tačiau dabar šeimininkai jį nori parduoti už beveik 116 tūkstančių eurų. Anot brokerės, žmonių, kurie perka butus, juos remontuoja ir brangiau parduoda – mažuma.

REKLAMA

„Dauguma žmonių perka nuomai. Turi papildomai lėšų, investuoja tuos pinigus ir nuomoja. Arba perka tėvai savo vaikams, perka žmonės savo tėvams“, – pasakoja „Capital Real Estate“ brokerė Giedrė Daugirdaitė.

„Lietuviai tokia investicijos rūšimi tiki, ją galima pačiupinėt, ją galima aiškiai suprasti, nereikalauja kažkokio papildomo dėmesio“, – sako „Ober-Haus“ atstovas Marius Čiulada.

Akys krypsta į kurortus

Pirkdami antrą būstą žmonės dažniausiai net į bankus nesikreipia. Kaip sako nekilnojamojo turto pardavėjai, tebėra populiarios sodybos ir apleisti vienkiemiai, ypač vaizdingesnėse gamtos vietose. Ne pirmo būsto ieškančiųjų akys krypsta ir į kurortus.

REKLAMA

„Pajūris – vieta, kur daugiausia sulaukia intereso, Palanga ir Neringa, ten tiek statybos, tiek finansinė grąža, tiek rinkos aktyvumas yra didžiausias“, – tvirtina Ober-Haus“ atstovas Marius Čiulada.

Pajūryje populiarūs ir brangesni būstai. Nekilnojamojo turto brokeris neabejoja, nesunkiai parduos beveik 70 kvadratinių metrų butą už beveik 700 tūkstančių eurų.

„Pats populiariausias būtų, tarkim, du kambariai, 30 kvadratų, geroj vietoj, nebrangus, nedidelis plotas, bendra kaina nebrangi, reiškia jis sugeneruos nuomai ar savo šeimos poreikiams. Kad ir 10 tūkstančių, ir daugiau tūkstančių eurų už kvadratinį metrą, tai yra einama prekė“, – sako „011“ Pajūrio regiono vadovas Romas Perminas.

Šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą turinčių asmenų ar šeimų yra kiek daugiau nei milijonas. 

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Cia turbut kalba eina apie politiku , verslininku bei stambiu ukininku vaikelius kuriems teveliai nuperka butus, nes eilinis zmogus kuris dirba fabrikuose ar prekybos centruose sau buto nusipirkt negali.
Beveik visa tai nėra iš sąžiningo darbo. Mūsų darbo užmokesčio mediana kokia, apie 1200 Eur, po pragyvenimo išlaidų kas lieka, keli šimtai geriausiu atvėju. Realiai didesni pinigai gaunami "įsisavinant" ES lėšas, per valdžios pareigūnų machinacijas, įvežant pigią imigrantų darbo jėgą, mokant jiems minimalų atlyginimą ir visas problemas perkeliant ant visuomenės pečių.. realiai Lietuvoje yra labai mažai tikrai produktyvių, tikrai talentingų žmonių, kurie uždirbtų keliasdešimt tūkstančių eurų ir sugebėtų įsigyti tiek turto, tad visa kita gaunama tik per vagystes ar išnaudojimą.
tokius reikia apmokestint ir bus pinigu gynybai kaip sieno
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų