„Audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – pranešime spaudai sakė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.
Pasak Valstybės kontrolės auditorių, gyventojai mažai rūpinasi atliekų rūšiavimu, todėl dalis pavojingų atliekų patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.
„Didžiąją dalį pavojingų atliekų sudaro pramoninės. Dažniausiai tai nebenaudojamos transporto priemonės, padangos. Tuo metu namų ūkio vartojamos pavojingos atliekos sudaro tik 10 proc. pavojingų atliekų – apie 20 tūkst. tonų. Dažniausiai tai įvairūs dažai, lakas, dezodorantai“ , – BNS sakė M. Milčiūnas.
Dėl tvarkymo spragų kaltos ir savivaldybės, kurios nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų. Pasak M. Milčiūno, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra 2 kartus mažiau nei turėtų būti.
Valstybės kontrolė problemų įžvelgia ir savivaldybių samdomų pavojingų atliekų tvarkytojų veikloje. Pastarieji, veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. tonų viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.
2012–2017 metais trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2,5 tūkst. tonų nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. eurų.
