Kadenciją šiemet baigiantys Lietuvoje išrinkti europarlamentarai nebuvo vienodai aktyvūs rengdami dokumentus ir pasisakydami plenarinių sesijų metu - dažniausiai Briuselyje ir Strasbūre skambėjo Danutės Budreikaitės balsas, kuri pasisakė net 172 kartus, o rečiausiai savo nuomonę reiškę Europos Parlamento nariai kalbėjo mažiau nei 10 kartų. Tuo tarpu svarbius dokumentus dažniausiai iš lietuvių rengti būdavo patikima Onai Juknevičienei.
Naujienų agentūros ELTA surinkti duomenys rodo, kad tarp aktyviausių kalbėtojų taip pat galima paminėti Justą Vincą Paleckį (136 kartai) ir Laimą Liuciją Andrikienę (119). Rečiausiai iki šiol pasisakė Eugenijus Maldeikis - penkis kartus. Tiesa, jis kadenciją pradėjo vėliau - 2006 metais. Itin retai kalbėdavo ir Gintaras Didžiokas (8) bei Jolanta Didžkutė (9).
Specialistai pabrėžia, kad įvertinti europarlamentarų darbą ir jo kokybę - itin sudėtingas uždavinys. Kiekybinę pusę atspindi parengti pranešimų, nuomonių, pasiūlymų dėl rezoliucijų, klausimų Europos Komisijai ir Tarybai, taip pat rašytinių deklaracijų ir pasisakymų plenarinių sesijų metu skaičius.
Kokybinį darbą atskleisti daug sunkiau. Iš pateikiamos statistikos galima išskirti tik vieną rodiklį - kiek kartų europarlamentaras būdavo skiriamas pranešėju. Šiuo atveju politikas gali daryti nemažą įtaką, nes pranešėjas rengia Europos Parlamento nuomonę tam tikru klausimu, susitinka su Komisijos ir Tarybos, interesų grupių atstovais, o vėliau visas Parlamentas balsuoja dėl parengto pranešimo priimdamas sprendimus.
Daugiausia pranešimų iki šiol yra parengusi Ona Juknevičienė (4). Aloyzas Sakalas parengė tris pranešimus, tiesa, tarp jų nėra nė vieno teisėkūros pranešimo, kuris būtų susiję su Europos Sąjungos teisės aktais. Du pranešimus teisėkūros srityje paruošė Arūnas Degutis, vieną - Margarita Starkevičiūtė.
Anot ekspertų, gerai pažįstančių Europos Parlamento veiklą, galima laikyti, kad paskyrimas pranešėju rodo, jog Europos Parlamento narys yra įtakingas ir vertinamas kaip geras specialistas. Be pagrindinių pranešėjų, kurie atsakingi už teksto rengimą, paskiriami ir „šešėliniai“ pranešėjai iš kitų frakcijų, kurie koordinuoja savo frakcijos poziciją su pagrindiniu pranešėju. Keletas lietuvių yra buvę tokiais „šešėliniais"“ pranešėjais, tačiau oficialioje statistikoje tai neatsispindi.
Svarbūs ir europarlamentarų pateikiami klausimai Europos Komisijai ir Tarybai. Jie ir atsakymai į juos gali tapti pasiūlymo dėl rezoliucijos ar pranešimo priežastimi. Dažniausiai klausimus iki šiol pateikdavo J. V. Paleckis (77), L. L. Andrikienė (62), rečiausiai - G. Didžiokas (3) ir J. Dičkutė (4).
Daugiausia pasiūlymų dėl rezoliucijų yra pateikusi L. L. Andrikienė - ji bendraautorė juos rengiant buvo 82 kartus. Tuo tarpu J. Dičkutė ir A. Sakalas pateikė tik po vieną pasiūlymą. Rašytines deklaracijas Europos Parlamente yra rengę J. V. Paleckis (3), J. Dičkutė, V. Landsbergis, E. Maldeikis (po 2), A. Degutis, G. Didžiokas ir E. Gentvilas (po vieną).
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 7 dieną. Lietuvoje tą pačią dieną planuojamas ir antrasis Prezidento rinkimų ratas, jeigu jo prireiks.
