„Kuo labiau bus nuolaidžiaujama, tuo toliau Rusija eis, tuo daugiau bus aukų ir tuo labiau išsiplės pavargtojo pasaulio dalis“, – kalbėjo Leonardas Vilkas. Jis dalyvavo Laisvės lygos mitinguose prieš sovietų rėžimą dar 1988 metais.
Taip pat kalbėta, kad vakarykščiai Ženevos susitarimai įvardyti kaip „Miunchenas 2014“ – dar vienas nuolaidžiavimas diktatoriui, kai lengvu pabarimu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau siekia savo užsibrėžtų tikslų.
Buvo minimas ir garsusis V. Putino interiu karštąja linija, kurioje jis teigė, kad Baltijos šalys suklydo stodamos į NATO, joms būtų buvę geriau saugumo garantijų prašyti iš Rusijos. Tokių saugumo garantijų, kurias Rusija buvo davusi Lietuvai 1920 metais.
„Kitaip tariant analogijos brėžiasi pačios savaime. Tie svarstymai apie grėsmę tikrai nėra tušti ir mes esame tam, kad primintume, nes susidaro įspūdis, kad dar nesibaigus karo veiksmams vakarai jau pradeda pamiršti Ukrainą“, – sakė vienas kalbėtojų.
Prie Rusijos ambasados stoviniavo ir kalbų klausė apie 20 žmonių, tačiau organizatoriai džiaugėsi ir šiuo negausiu būriu.
Vėliau su kolega kalbėjomės, kad, regis, lietuviai gyvena gerai ir nelabai jaudinasi, kas vyksta Ukrainoje. Galbūt pavargo nuo nuolatinės informacijos srauto, galbūt tikisi, kad viskas išsispręs savaime. O jei ir susimąsto apie Rusijos agresiją – jau tingi ateiti ir išreikšti solidarumą.
Viena vertus, džiugu, kad lietuvių geras gyvenimas leidžia rūpintis pražydusiomis sakuromis labiau nei įvykiais Ukrainoje ir Rusijos agresija. Kita vertus, esant tokiai situacijai, kurios agresorius netoli mūsų – nereikėtų pernelyg atsipalaiduoti.
