Kiek brangsta alkoholis
Akcizų tarifai nuo kovo alui didėja daugiau kaip šimtu procentų, etilo alkoholiui – beveik ketvirtadaliu. Vien dėl išaugusių akcizų pusė litro alaus turėtų brangti apie 14 euro centų, stipresnis nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – daugiau kaip puse euro, o kiti spiritiniai gėrimai – apie 72 euro centus.
Eurostato duomenimis, dabar Lietuvoje gėrimų kainos lenks Europos Sąjungos vidurkį.
Didinti akcizą alkoholiui nusprendė praėjusios kadencijos Vyriausybė. Tačiau tuomet planai dar buvo gerokai kuklesni. Ketinta nuo šių metų kovo akcizo tarifą alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams didinti 8 proc., etilo alkoholiui – 2,5 proc. Vis tik naujoji valdžia nusprendė imtis labiau drastiškų priemonių.
Radikalus sprendimas didins šešėlį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas alkoholio akcizų padidinimą vadina radikaliu, drastišku ir neefektyviu. „Tinkamai neįvertintos to pasekmės. Jei žiūrėsime procentaliai, stiprusis alkoholis bei vynas turėtų brangti apie 13 proc., alus apie 18 proc. Tai yra tokie skaičiai, kurie jau tikrai gali padaryti įtaką žmonių pasirinkimui ir sukelti tam tikras neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie nebegalės įpirkti legalių alkoholinių gėrimų, jie pradės rinktis nelegalius. Rinka tam tikrai yra. Kitas dalykas, žmonės gali rinktis pirkti alkoholį ne tik Lietuvoje. Alkoholis pigesnis Latvijoje, Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.
Alkoholį įpirkti sunkiau, nei Skandinavijoje
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skaičiuoja, kad alkoholio įperkamumas Lietuvoje – vienas mažiausių ES. Net drakoniškomis kainomis garsėjančioje Skandinavijoje alkoholį žmonėms įpirkti lengviau.
„Lietuva jau yra tarp tų šalių, kur alkoholio prieinamumas yra labai mažas. Gal kainos ir nėra pačios didžiausios, bet įperkamumas labai menkas. Žiūrint į santykį, kiek žmonės uždirba ir kiek kainuoja alkoholis, mes esame ES pačioje galiorkoje taip sakant. Lietuviams sunkiau įpirkti alkoholinius gėrimus, nei Skandinavams, Vokiečiams ar kitoms Europos šalims“, – sako V. Žukauskas.
„Dabar tam tinkamas metas“
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl akcizų padidinimo valstybės biudžetas šiais metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas šiuo klausimu nusiteikęs optimistiškai. „Gal ne tokiu mastu, bet biudžetas bus papildytas. Dabar yra palankus metas tam. Auga gyventojų darbo užmokestis, gana nedidelis nedarbas. Tokioje stadijoje gyventojai nėra linkę masiškai didinti šešėlio. Jie labiau linkę susitaikyti su kainų pakilimu. Juolab, kad labiausiai akcizas padidėja alui, vynui, kurių kontrabanda beveik neegzistuoja“, – aiškina ekonomistas.
Jis neatmeta galimybės, kad vis tik stipriųjų gėrimų kontrabanda gali padidėti. „Ne paslaptis, kad dabar populiariausias būdas – atvežti denatūruotą spiritą ir paversti jį į alkoholį. Tačiau manau, kad tie dalykai yra sutvarkomi. Ekonominis ciklas tam palankus, be to dėl embargo apribotos galimybės atsivežti iš Rusijos ir Baltarusijos“, – sako Ž. Mauricas.
Didesnės kainos alkoholizmo nesumažins
V. Žukausko teigimu, vargu, ar didesni akcizai sprendžia alkoholizmo problemą. „Akcizų didinimas nėra efektyvus būdas spręsti alkoholizmo problemą. Reikia kalbėti apie ekonomines, socialines, kultūrines problemas. Čia reikia orientuotis, o ne galvoti, kad problema išsispręs pakėlus akcizus. Problemos tai neišspręs, o tik sukels papildomų – nelegalus alkoholis, apsipirkimas užsienyje ir panašiai“, – sako Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Tokiai nuomonei iš dalies pritaria ir Ž. Mauricas. „Alkoholizmas yra pasekmė, o ne priežastis. Tai yra socialinės atskirties, mažų pajamų, menko išsilavinimo pasekmė. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal suvartojamą alkoholio kiekį namuose. Buitinis alkoholizmas paplitęs. Taigi čia problema, reikalaujanti kompleksinių sprendimų, vien tik kainų kėlimas to neišspręs“, – sako ekonomistas.
Labiausiai nukentės mažieji aludariai
Ž. Maurico teigimu, alkoholio vartojimas pastaraisiais metais mažėja. Didesnis akcizas turėtų dar labiau sumažinti vartojimą. Dėl to nukentės alkoholio gamintojai.
Labiausiai šis akcizų didinimas turėtų paveikti alaus pramonę, nes alaus akcizas didėja daugiau kaip 100 proc. V. Žukauskas sako, kad daugiausia sunkumų dėl to patirs ne didieji gamintojai. „Kam sunku priimti tokius drastiškus, greitus pasikeitimus, tai smulkiesiems verslams. Jiems sunku amortizuoti sąnaudų padidėjimą. Aludariai, gaminantys nišinį produktą, galimai nukentės ne tik dėl to, kad padidės sąnaudos, bet ir dėl to, kad žmonės pradės rinktis pigesnį alų“, – sako ekonomistas.
