Reportaže matomas gražuolis, dviaukštis Škoda AJ 575 traukinys – tikras Lietuvos geležinkelių pasididžiavimas. Tačiau tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų kursuoja ir sovietinius laikus menantis Lietuvos geležinkelių turtas.
Traukiniai tarp Vilniaus ir Kauno važinėja jau pusantro šimto metų. Dabar net 20 kartų per dieną. Netrukus jie pradės važinėti dar greičiau. O greičio tikrai reikėtų. Šiuo senuku traukiniu, kurio modelis pradėtas gaminti dar 1973, šimto kilometrų kelionė gali užtrukti ir pusantros valandos. Dyzelinis variklis gali išvystyti vos didesnį nei šimto kilometrų per valandą greitį.
Tuo tarpu jau minėtas elektra varomas traukinys, gali švilpti kur kas greičiau net 160 km/val. Tad kodėl populiariausiu Lietuvos geležinkelių maršrutu tarp Kauno ir Vilniaus vis dar velkamės valandą?
„Pirmų pirmiausia reikia važiuoti saugiai, jeigu yra saugu, tai galima ir didinti greitį. Pirmų pirmiausia yra saugumas. Keleivių saugumas“, - sako mašinistas Kazimier Zinkevič.
„Lietuvos geležinkeliai“ džiaugiasi, jog atlikus saugos darbus, sutvarkius signalizavimo sistemą ir įvertinus riziką pagaliau bus galima išnaudoti visą traukinių potencialą ir jau kitąmet kelionė netruks nė valandos.
„Važiuos maksimaliu leistinu, tai 160 kilometrų per valanda ir tikimės, kad nuo kitų metų iš Vilniaus į Kauną galėsim nuvažiuot per 55 minutes“, - teigia „Lietuvos geležinkelių“ departamento vadovas Aurelijus Boldinovas.
Tačiau tuo apsiriboti neketinama. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos teigimu, po infrastruktūros koregavimo kelionė nesieks ir 50 minučių.
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ vien keliomis sutaupytomis minutėmis apsiriboti neketina. Planuose - elektrifikuoti ir traukinių liniją tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Projektą, kuris vertinamas 250 – 300 milijonų eurų, žadama pradėto jau netrukus.
„Pagrindinį koridorių elektrifikuoti ir sujungti pagrindinę magistralę nauja koncepcija – elektriniais traukiniais. Elektriniai traukiniai ateityje duos ne tiktai ekonomiką. Skaičiuojama, kad jie yra efektyvesni, mažiau naudoja energijos“, - komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ direktorius Mantas Bartuška.
Jie taip pat yra ekologiškesni. „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog pirminiame projekto etape planuojama įsigyti iki pusšimčio krovininių traukinių lokomotyvų, tačiau vėliau jų gali ir daugėti kaip ir keleiviams skirtų traukinių.
„Mes su elektrifikacija siekiame, kad greičiai Vilnius – Klaipėda didėtų. Ir elektrifikacija leis greičiau važiuoti negu 160 km/val. greičiu. Yra variantų iki 200 kilometrų per valandą greičiu iki 250 km/val. greičiu važiuoti. Šiuos klausimus atsakysime elektrifikacijos projekto įgyvendinimo metu“, - prideda jis.
Taigi iš sostinės pajūryje atsidurti bus galima vos per porą valandų, o gal ir greičiau. Dabar kelionė trunka dvigubai ilgiau. Ambicingą projektą planuojama pabaigti iki 2021-22 metų, kiek kainuos naujų traukinių įsigijimas, kol kas neatskleidžiama.
Atnaujinamos ir numatomos naujos tarptautinės kryptys. Elektrifikavus Vilniaus ir Minsko ruožą nauji traukiniai pradėjo riedėti ir į Baltarusijos sostinę. Tiesa, jie 40 minučių sulaikomi pasienyje.
Netrukus žadama pradėti važinėti ir į Daugpilį. Sutartys jau pasirašytos. Žadama, jog Latvijos miestą traukiniais pasiekti vėliausiai galėsime kitų metų pradžioje. Taip pat planuojama paleisti traukinį į Kaliningrado sritį – Tilžę. Šiuo maršrutu jau vykdomi bandomieji važiavimai.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
