Latvijoje interneto skverbtis siekia 56 proc., o Estijoje - 69 proc., rodo tyrimų bendrovės “GfK CR Baltic” duomenys.
“Lietuvos gyventojai mieliau naudojasi internetu kaip bendravimo priemone, siųsdami elektroninius laiškus, lankydamiesi pokalbių svetainėse ir žaisdami. Tuo tarpu Latvijos ir Estijos gyventojai daugiau naudojasi elektronine bankininkyste ir perka internetu”, - pranešime spaudai sakė “GfK CR Baltic” filialo Lietuvoje atstovė Agnė Ambrazevičienė.
Nustatyta, kad Lietuvoje internetu dažniausiai naudojamasi namuose (visų 85,2 proc. interneto vartotojų), darbe (35,9 proc.), mokymo įstaigose (16,7 proc.), interneto kavinėse arba viešose vietose (4,3 proc.), o 6,1 proc. naudojasi mobiliuoju internetu.
Lietuvoje interneto pokalbių svetainėse kasdien lankosi 36,1 proc., o bankų paslaugomis internetu bent kartą per mėnesį naudojasi 48 proc. interneto vartotojų.
Maždaug penktadalis Lietuvos interneto vartotojų yra bent kartą pasinaudoję internetinių parduotuvių paslaugomis.
“Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje tik pusė gyventojų naudojasi internetu, penktadalis yra reikšmingas skaičius, rodantis, kad prekybos internetu rinka turi itin didelį potencialą augti. Mano nuomone, netolimoje ateityje šis skaičius turėtų ženkliai išaugti”, - teigė A.Ambrazevičienė.
Tyrimo duomenimis, kasdien arba beveik kasdien elektroniniu paštu naudojasi 51,4 proc. Lietuvos interneto vartotojų. Tai daugiausiai jauni dirbantys arba studijuojantys žmonės, kurie elektroninį paštą naudoja darbo reikalams tvarkyti. 11,9 proc. Lietuvos interneto vartotojų apskritai nesinaudoja elektroniniu paštu.
Lietuvoje populiariausi elektroninio pašto adresai yra nelietuviški. Populiariausias elektroninio pašto adresas yra su “@gmail.com” galūne - tokiu adresu naudojasi 36 proc. Lietuvos interneto vartotojų. 19,1 proc. elektroninio pašto adresų yra su “@yahoo.com” galūne.
Iš lietuviškų elektroninio pašto galūnių populiariausia yra “@one.lt”. Tokia elektroninio pašto dėžute naudojasi beveik trečdalis (32,6 proc.) Lietuvos interneto vartotojų.
Tiesioginės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiemet balandį buvo apklausta po daugiau nei 500 žmonių, kurių amžius 15-74 metai. Maksimali statistinė apklausos rezultatų paklaida - 4,4 procento.
