Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet–netrūko šantažo, grasinimų bei „komplimentų" vieni kitiems.
Liejosi šantažas
Biudžetą vakar Seimas palaimino 73 balsais „už", prieš buvo 56, susilaikė 7 išrinktieji. Nuspręsta, kad 2011– aisiais gyvensime plačiau: visos numatytos valstybės pajamos kartu su savivaldybės biudžetais bei ES parama sieks 26,83 mlrd. litų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti planuojama 29,39 mlrd. litų (700 mln. daugiau negu šiemet), tad deficitas sieks 2,56 mlrd. litų. Labiausiai valstybės kišenę tuštins valstybės skolos atidavimas bei palūkanos–tam prireiks beveik 2 mlrd. litų, taip pat 1,92 mlrd. litų įmoka į ES biudžetą. Dar beveik 6 mlrd. litų planuojama skolintis išlaidoms padengti.
Iš mokesčių 2011 metais ketinama surinkti 15 mlrd. litų–1,4 mlrd. litų turėtų sudaryti pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, 1,1 mlrd. litų–iš pelno mokesčio, 8 mlrd. 259 mln. litų–iš pridėtinės vertės mokesčio, o akcizai turėtų duoti apie 3,5 mlrd. litų pajamų.
Tiesa, kaip ir kasmet, svarstant biudžetą netrūko šantažo. Opozicijos pastangomis sumažinus alkoholio akcizą Vyriausybė pareiškė, kad prarasime apie 100 mln. litų.
„Galiu apgailestauti, kad opozicija padarė meškos paslaugą palaikydama akcizų mažinimą, ir tai kainuos biudžeto, taip pat socialinių išlaidų peržiūrėjimą vasarą",–pagąsdino seimūnas Rimantas Dagys.
Visgi politologai bei ekonomistai jau anksčiau yra užsiminę, kad biudžetą vasarą teks keisti ne dėl ko kito, o dėl nerealių planų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. Mat kaip tai padaryti, Vyriausybė nuspręs tik kitąmet. Planų valdžios atstovai neišsižadėjo ir vakar.
Svarstydami biudžetą kai kurie Seimo nariai vadino jį tragišku, tačiau palaikė, nes nieko geresnio premjero A.Kubiliaus Vyriausybė jau pateikti ir nesugebėtų.
Tuo tarpu pats A.Kubilius teigė, kad į patvirtintą valstybės biudžetą, kuris esą yra “taupus, kuklus ir pokrizinis", galima “žiūrėti su santūriu optimizmu".
„Galima sakyti, kad finansine prasme dar sunkmečio biudžetas, bet jis visų pirma skirtas kiekvienam žmogui, ne valstybės tarnybai, ne biurokratams, ne kam nors, o kiekvienam. Finansų sistemos stabilumas labiausiai yra reikalingas kiekvienam žmogui ir ypač tam, kuris gauna mažesnes pajamas",–sakė A.Kubilius, kurio rezidencijos Turniškėse nesibaigiančiam remontui ir kitiems metams atseikėta krūva pinigų.
Sau daugiau nei tautai
Tačiau Seimas nesiryžo stabdyti Valdovų rūmų tolesnių statybų, skiriant jiems 16 mln. litų, kol Seimas ir kitos institucijos išsiaiškins, kur leisti ir bus leidžiami pinigai. Ne pačios geriausios žinios ir pensininkams– jiems taip pat teks tenkintis tik Vyriausybės pažadu, kad pensijos bus grąžintos. Mat vakar siūlymas nurėžtas pensijas pripažinti valstybės skola Seimo daugumos palaiminimo taip ir nesulaukė.
Valdantieji nepamiršo pagirti vieni kitų. Pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas Ingridą Šimonytę prilygino kankinei.
„Kai finansų ministrė pradėjo eiti pareigas, ji sakė, kad yra kasininkė. Dabar manau, kad ji yra Žana d'Ark. Sveikinu visus su biudžetu",– pagiriamąją kalbą rėžė K.Glaveckas.
Premjeras A.Kubilius taip pat nepamiršo kelis kartus padėkoti „visiems palaikiusiems".
Socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,33 mlrd. litų, dar 11,17 mlrd. litų sudarys „Sodros" išlaidos. Švietimui numatyta 5,56 mlrd. litų, sveikatos apsaugai kartu su privalomuoju sveikatos draudimu numatyta 4,6 mlrd. litų, ekonomikai–2,46 mlrd. litų, aplinkos apsaugai–670 mln. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai– 1,59 mlrd. litų, gynybai–1,05 mlrd. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai–924 mln. litų. 213,6 mln. litų išleis Užsienio reikalų ministerija.
„Sodra" lieka skylėta
Vakar Seimas patvirtino ir beveik 2,56 mlrd. litų deficitinį kitų metų „Sodros" biudžetą.
2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.
Valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tvirtino, kad šie metai yra paskutiniai, kai nėra imamasi jokių rimtų struktūrinių sprendimų, stengiantis pagerinti kritinę šalies socialinę būklę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškino, kad opozicijos atstovų siekis pradėti grąžinti pensijas tėra populizmo protrūkis, kuris pasireiškė tiek per valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymą, tiek per “Sodros" biudžeto priėmimą.
„Svarstydami projektą apsisprendėme, koks kelias leistų keisti biudžeto planą, kuris yra deficitinis. Planuojame kitąmet skolintis 2,6 mlrd. litų, kad valstybė galėtų įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus",– teigė D.Jankauskas.
Nekaups vargetoms
Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų plane konstatuojama, kad šalies ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo sukaupti lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti.
Parlamentaras Valentinas Mazuronis ragino prieš balsavimą atsakyti, ar bus kam nors Lietuvoje geriau gyventi 2011-aisiais, jei Seimas pritars biudžetui.
„Suprantame, kad pinigai iš dangaus nekrenta, tačiau ar teisingai šiame biudžete išdėstyti prioritetai? Neradome nors kiek lėšų pensininkams padidinti pensijas, tačiau Valdovų rūmams, premjero rezidencijai atradome dešimtis milijonų litų. Nė kiek nesumažiname naštos verslininkams",–kalbėjo V.Mazuronis.
26,83 mlrd.–tiek litų planuojama kitąmet surinkti į biudžetą
29,39 mlrd.–tiek litų planuojama išleisti
38 mlrd. litų–tokia planuojama skola piliečių pečius slėgs 2011-ųjų pabaigoje
Našta žmonėms tik augs
Kaetana LEONTJEVA–Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Išlaidos, be ES lėšų, auga milijardu litų. Tai pablogins mokesčių mokėtojų padėtį–išlaidos bus finansuojamos tiek skolinantis, tiek daugiau renkant iš gyventojų. Šiemet vienas žmogus į biudžetą skyrė po 5060 litų, o kitąmet suma išaugs 20 procentų–iki 6100 litų, įskaitant ir kūdikius, ir senelius. O dirbantys žmonės skirs dar daugiau. Kelia nerimą tai, kad valdžios našta gyventojams augs neproporcingai greitai, nes gyventojų pajamos 20 procentų tikrai neišaugs. Deficitas sieks apie 6 procentus nuo BVP, skola augs, teks mokėti daugiau palūkanų. Kadangi iš žmonių tikimasi paimti daugiau, realiai jų padėtis nepagerės. O žiūrint iš viešojo sektoriaus, jiems krizė baigėsi.
Ignas JAČAUSKAS
