Lietuvos delegacijos atstovai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos sesijoje pateikė pataisas švedų atstovės siūlomai rezoliucijai. Pataisos skatina iniciatyvą susigrąžinti išvežtus istorinius dokumentus bei archyvų atvirumą istorikams ir praeities įvykiais besidomintiems žmonėms.
Šias pataisas pateikė ESBO PA Seimo sudarytos delegacijos narys, Lietuvos parlamentaras Audronius Ažubalis, Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitete jas pirmadienį Kazachstano sostinėje Astanoje pristatė Raimondas Šukys. Komitetas joms pritarė.
Švedijos atstovė Walburga Habsburg Douglas paruošė rezoliuciją, kurią teikia komiteto nariams. Joje visos ESBO šalys narės kviečiamos garantuoti absoliutų prieinamumą prie archyvinių duomenų bei sugrąžinti konkrečioms valstybėms svarbius istorinius dokumentus, kurie buvo išvežti įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Labiausiai ši rezoliucija paliestų Rytų Europos valstybes, susikūrusias ir atsikūrusias po Šaltojo karo žlugus Sovietų Sąjungai. Supergalybei byrant, sovietai suspėjo išvežti daugumą slaptų dokumentų, liudijančių apie komunizmo nusikaltimus tiesiogiai priklausomose arba per tarpininkus valdomose valstybėse.
A.Ažubalis pateikė pataisas, kurios tiesiogiai nurodo, jog ESBO valstybės turėtų dėti pastangas šias nuostatas įtvirtinti savo vidaus teisėje.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
1988-1989 metais stiprėjant tautiniam atgimimui ir byrant Sovietų Sąjungai, dauguma specialiųjų tarnybų dokumentų buvo išvežti iš Lietuvos, kai kurie buvo išgrobstyti.
Panašus likimas ištiko ir kitų buvusių SSRS Respublikų bei Rytų bloko valstybes.
