Taip jis ketvirtadienį kalbėjo po susitikimo Vilniuje su kolega Paruiru Hovhanisianu, atvykusiu dalyvauti „Demokratijos ateities forume“.
„Lietuva vertina Armėnijos pasirinktą demokratinio vystymosi kryptį ir tvirtai remia ES mediacijos pastangas siekiant taikaus, tvaraus bei visapusiško Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė J. Survila.
Pasak ministerijos, Lietuva aktyviai siekia reikšmingesnio ir gilesnio Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos bendradarbiavimo bei Bendrijos paramos šios šalies saugumo ir atsparumo stiprinimui bei ekonominės diversifikacijos įgyvendinimui.
Susitikimo metu Armėnijos atstovas pristatė saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione ir iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria šalis.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.
Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 metais ir antrąjį 2020 metais.
Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį Maskva dislokavo 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentą.
Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.
Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas.
Po mažiau nei parą trukusių kovų separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus ir vėl prisijungti prie Azerbaidžano.
Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.
