„Lietuva remia bendrą ES deklaraciją, kuri pirmą kartą ne tik griežtai pasmerkė, bet ir priskyrė Rusijai atsakomybę už pirmąją karo dieną Ukrainoje įvykdytą kibernetinę ataką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Pranešama, kad Rusijos kibernetinė ataka, nukreipta į palydovinio ryšio paslaugų tiekėjui VIASAT priklausantį KA-SAT palydovinį tinklą, įvykdyta vasario 24 d., likus valandai iki karinės invazijos pradžios.
Pasak KAM, didelio poveikio kibernetinė ataka Ukrainoje sutrikdė ryšių paslaugas keliose šalies valdžios institucijose bei įmonėse, taip pat paveikė teikiamas paslaugas keliose ES valstybėse narėse.
„Akivaizdu, kad ši beatodairiška kibernetinė ataka buvo įžanga į platesnio masto Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir siekis paralyžiuoti Ukrainos institucijų komunikaciją pirmosiomis karinės agresijos valandomis“, – pažymėjo M. Abukevičius.
ES Vyriausiojo įgaliotinio paskelbtoje deklaracijoje bendrijos vardu teigiama, kad vasario 24 dieną įvykdyta kibernetinė ataka yra dar vienas besitęsiančio Rusijos neatsakingo elgesio kibernetinėje erdvėje pavyzdys, kuris prieštarauja visų Jungtinių Tautų valstybių narių sutartiems principams.
Pasak krašto apsaugos viceministro, siekiant atgrasyti ir atsakyti į tokius piktybiškus Rusijos veiksmus kibernetinėje erdvėje, ES su sąjungininkais svarsto imtis papildomų atsako priemonių.
„Tuo pačiu, Lietuva kartu su kitomis valstybėmis yra tvirtai įsipareigojusi ir toliau teiks visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir kibernetinio saugumo srityje“, – sakė M. Abukevičius.
Pasak KAM, siekdama apsisaugoti ir atsakyti į kibernetines grėsmes, kylančias iš trečiųjų šalių, Europos Sąjunga išnaudoja bendro diplomatinio atsako, vadinamo ES Kibernetinio saugumo diplomatijos rinkiniu, priemones. Šis atsakas apima diplomatinį bendradarbiavimą ir dialogą, prevencines kovos su kibernetiniais išpuoliais priemones ir sankcijas.
ES taiko tikslines ribojamąsias priemones asmenims ar subjektams, susijusiems su kibernetiniais išpuoliais, kurie daro didelį poveikį ir kelia išorės grėsmę ES ar jos valstybėms narėms. Šiuo metu kibernetinių grėsmių sankcijos taikomos aštuoniems asmenims ir keturiems subjektams iš Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
