Lietuva šių metų birželį ketina pateikti savo vertinimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ (Šiaurės srautas) projekto, tačiau ji tegalės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta. Valstybė pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime.
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys BNS teigė, kad kovo 9 dieną Lietuvoje bus pradėtos oficialios konsultacijos dėl dujotiekio poveikio aplinkai. Birželį šalis pateiks savo vertinimą valstybėms, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa, tačiau Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei Lenkijos šalių nuomonės tebus konsultacinio pobūdžio.
„Lietuva pareikš poziciją ir galės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta“, - teigė V. Auglys.
Projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“ vasarį baigė ekologinę dujotiekio projekto poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaitą.
Ataskaita kovo mėnesį bus pateikta svarstyti šalių, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, taip pat poveikį patirsiančių šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos - visuomenėms.
V. Auglys teigė, kad ataskaitą ministerija jau gavo, tačiau dar nėra gavusi oficicialų šių šalių institucijų raštų dėl konsultacijų - jų tikimasi sulaukti iki pirmadienio. Į svarstymus, koks galėtų būti dujotiekio poveikis aplinkai, bus siekiama įtraukti kuo daugiau institucijų bei visuomenę, ministerija ketina surengti viešas konsultacijas.
Siekiant gauti kuo daugiau ekspertų išvadų, pasak V. Auglio, dalyvauti vertinime pasiūlyta ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos - vadinamajai Helsinkio - komisijai.
Ketvirtadienį vykusiame metiniame Helsinkio komisijos posėdyje Lietuvos delegacijos vadovė Agnė Kniežaitė teigė, jog Helsinkio komisijos dalyvavimas konsultacijose dėl „Nord Stream“ dujotiekio būtų tikslingas, atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos jautrumą, „Nord Stream“ dujotiekio projekto mastą ir galimą šios veiklos neigiamą poveikį Baltijos jūrai.
Lietuvos delegacija pasiūlė į projekto vertinimą įtraukti ekspertus, kurie nagrinėtų „Nord Stream“ projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Helsinkio komisija yra pripažinusi, kad dėl geografinių, klimatinių ir okeanografinių ypatumų Baltijos jūra yra labai jautri ūkinės veiklos poveikiui.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
Lenkija, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys tvirtina, kad dujotiekis gali teršti Baltijos jūrą.
1200 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.
Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.
