Laidoje gynybos finansavimą komentavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Valstybės kontrolė perspėjo, kad kitąmet suplanuotiems gynybos įsipareigojimams, reikėtų apie 5,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė numato tik 5 proc. ir jūs jau buvote užsiminęs apie tai, kad divizijos termino nereikės atidėti, bet ginkluotės pobūdis gali šiek tiek keistis. Ar galite konkrečiau įvardinti, kas gali keistis?
R. Kaunas: Tikrai norėtume didesnio finansavimo ir tai turbūt savaime suprantamas noras, bet mes suprantame valstybės galimybes, valstybės įsipareigojimus, tiek vidaus saugumui, tiek socialiniam saugumui, tiek, be abejo, išorės saugumui.
Užtikrinama, kad 5 proc. klube mes liekame ir tai yra svarbiausia žinutė. Aš su kariuomene diskusijose ištisai kalbu, kad mes visą laiką galime norėti pačių moderniausių, pačių geriausių, „mersedeso“ lygio sprendimų, bet mūsų finansinės galimybės yra truputėlį mažesnės. Todėl norint turėti ginkluotę, galbūt mums ne visą laiką reikia to „mersedeso“ lygio, bet svarbu įsigyti tinkamą ginkluotę, kuri padėtų ir užtikrintų mūsų gynybą.
Čia, turbūt, ir yra tas pagrindinis momentas – ar mes turime galimybės pirktis maksimaliai brangią ginkluotę, ar šiek tiek žemesnių lygių, kurie lygiai taip pat užtikrina mūsų apsaugą, bet, vėlgi, galbūt mažiau populiarūs yra.
Penkių procentų klubas
Pasakėte, kad svarbiausia, kad 5 proc. klube mes liekame. Buvusi krašto apsaugos ministrė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė iškėlė klausimą, ar mes tame klube tikrai esame. Kiek čia kalbame apie dvigubos paskirties išlaidas?
R. Kaunas: Tokios diskusijos buvo ir ankščiau, šiais metais turime 5,38 proc. ir irgi buvo kalbėta, kad nėra visgi. Tai yra. Plius pusantro procento yra per kitas ministerijas, tai mes jau praktiškai 7 proc. skiriame gynybai. Tai yra tiesioginei ir dvigubos paskirties.
2027-i metai nebus kažkokie išskirtiniai. 5 proc. yra skiriami gynybos poreikiams, kitos ministerijos, kitos asignavimo eilutės yra pritaikytos papildomiems sprendimams, tiems dvigubos paskirties sprendimams. Aš manau, kad 2027-ų metų pabaigoje mes paskaičiuosime, kad bus tikrai daugiau, nei 5 proc. mūsų saugumui skiriama.
Bet tai tikrai gynybai 4,75 proc.?
R. Kaunas: Ne, tikrai gynybai bus 5 proc. Vėlgi, dabar mes šnekame apie biudžeto dėliones, apie biudžeto derybas, tai metų eigoje labai tikėtina, kad gali atsirasti dar papildomų finansavimo šaltinių. Visi supranta, kad jeigu mes neskirsime 5 proc. gynybai, tiesioginei gynybai, tai pirmiausia labai keistai atrodysime partnerių akyse ir antras dalykas – mes neišpildome savo tiesioginių poreikių išorės saugumui užtikrinti.
Ministerija pirkimų nespėja vykdyti
Krašto apsaugos ministerija gauna kritikos iš Prezidento ir Premjero apie tai, kad nespėja vykdyti suplanuotų įsigijimų. Jūs sakote, kad tai vyksta dėl to, kad mokėjimai už ginkluotę atliekami metų pabaigoje – tokia yra susiformavusi tradicija. Ar jūs tą laikote tą kritiką nepagrįsta? Ar pavyksta juos įtikinti, kad yra tokia tradicija?
R. Kaunas: Kad tokia tradicija yra visi mato, supranta, nes tai yra paremta skaičiais ir ilgamečiais grafikais. Trečias ketvirtis per visus nuo 2023-ių matavimus yra geriausias, rekordinis. Tai sistema juda į priekį, nėra tobula, nes ji nebuvo paruošta. Nebuvo skaitmenizuota pakankamai, neįdiegti modernūs įrankiai, kurie leidžia taupyti laiką ir didinti efektyvumą.
Nuo plataus mąsto karo Ukrainoje mes jau apie tai turėjome pradėti galvoti ir atlikti tuos namų darbus. Tai nebuvo padaryta, todėl šiandien mes tikrai susiduriame su žmogiškųjų resursų trūkumu. Taip, tie patys žmonės, kurie šiandien dirba Gynybos resursų agentūroje ir ministerijoje turi atlikti gerokai daugiau darbo.
Pati sistema tikrai nedžiugina ir lygiai taip pat nedžiugina nestabilumas, kai pirmą, antrą, trečią ketvirtį ne iki galo spaudžiame akseleratoriaus pedalą, o jau ketvirtą ketvirtį sukrenta visi mokėjimai pagrindiniai, sukrenta visi projektai pagrindiniai ir tada jau visi šauna į viršų. Turėtų būti didesnis tolygumas.
Apie tai ministerijoje yra kalbama, 2027-iems metams sistema turi keistis. Tai reiškia mes mokėjimus galime daryti ir pirmą, ir antrą, ir trečią ketvirtį, nebūtina visko palikti ketvirtam ketviričiui.
Kodėl anksčiau taip buvo daroma? Todėl, kad krašto apsaugos ministerijai neužtekdavo finansavimo ir į ketvirtą ketvirtį sukrisdavo visi pagrindiniai mokėjimai. Jeigu pritrūkdavo biudžeto pinigų, nes asignavimas tiesiog buvo mažas, tą trūkumą paimdavo jau iš naujų metų, iš sausio mėnesio sąskaitas apmokėdavo.
Šiandien mes tikrai tą sistemą galime pakeisti, nes asignavimas yra visai kitokio lygio, skirtas biudžetas yra tikrai tolygesnis, optimalesnis ir visa kita. Tai reiškia ir sistema turi pradėti veikti taip.
Tas yra daroma, mes Gynybos resursų agentūrai ir atlyginimus pakėlėme, ir dar, kas yra labai svarbu – turime labai daug mus kontroliuojančių institucijų, kurios užtikrina skaidrumą, kas yra normalu. Bet tada pirkimo procesų dalyviai, žmonės, darbuotojai, kurie deda parašus, kurie atlieka pirkimus natūraliai baiminasi, kad paskui už savo parašą turėsi eiti, įrodinėti, samdytis advokatus ir panašiai. Tai mes juos apdraudžiame irgi civiliniu draudimu, kompensuojame jiems galimas išlaidas, kurios kiltų dėl teisminių procesų.
Nauja oro gynybos sistema – tik „dalinė“?
Pakalbėkime apie oro gynybą. Dalinę integruotą oro gynybos sistemą tikimasi sukurti iki 2027-ų metų pabaigos. Ką reiškia dalinė?
R. Kaunas: Žinot, aš norėčiau, kad ta sistema būtų ir dabar. Bet mes čia remiamės į mūsų pramonės, mūsų įmonių, mūsų programuotojų galimybes, kaip greitai jie sugebės sujungti skirtingo tipo detekciją į vieną sistemą.
Kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai atvyko į Karmėlavą, jiems buvo parodyta, kaip veikia radaras. Kai taškelių kratinys ekrane, kaip reikia kariui suprasti, kas ten skrenda: ar paukštis, ar dronas, ar orlaivis, ar tiesiog meteorologinis reiškinys, kuris nekelia visiškai jokios grėsmės.
Tada, aš manau, politikai suprato, kad vien iš tų taškelių yra sudėtinga tinkamai ir greitai interpretuoti, todėl reikia garso, reikia vaizdo kamerų, reikia elektroninės detekcijos – ir viskas negali būti skirtingose sistemose, kaip yra dabar. Tada mes turėtumėme dešimt ekranų skirtingų – ir vis tiek, kaip žmogui interpretuoti.
Reiškia viską turime sujungti į vieną sistemą. Tą padaryti yra realu, tikrai galima, dalinai sprendimai egzistuoja, pramonė indikuoja, kad viskas yra gerai.
Toliau mums reikia suprasti, kad taikos metu, skirtingai nuo Ukrainos, nei viena valstybė nedislokuoja savo kariuomenės visos šalies teritorijos mastu. Reiškia kariai turi savo vietas, kur jie treniruojasi, dirba – ten jie yra dislokuoti.
Mes negalime dabar oro gynybininkų išdėstyti visoje Lietuvoje, tai ne realu. Bet mes galime išdėstyti visoje Lietuvoje kinetinius ir nekinetinius sprendimus, kuriuos galėtume centralizuotai valdyti iš kažkokio vieno ar kito taško. Šios sistemos mes šiandienai dar neturime. Tikslas iškeltas ją sukurti.
Bet sakote „dalinę“, ko mes neturėsime?
R. Kaunas: Dalinė reiškia, kad mes iki metų pabaigos galėtume turėti, galbūt, fragmentuotą vientisą sistemą ir tada, tikėtina, jeigu ji veikia ir sukuria reikiamą efektą, reiškia mes ją tada turime išdislokuoti visoje Lietuvoje.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
