Šimtai milijonų litų išplukdyti iš skurdaus valstybės biudžeto Lietuvos įvaizdžiui kurti, Vilniui kaip Europos kultūros sostinei garsinti pasižymėjo tik skandalais, bet nepriviliojo į šalį nei užsienio turistų, nei investuotojų. Dabar įgyvendinamas naujas planas –jų nusipirkti.
Vilnius vysis Rygą
Susisiekimo ministerija skuba kuo greičiau “įsisavinti" 15 mln. litų savo pačios sukurtai Tarptautinio Vilniaus oro uosto Maršrutų skatinimo programai. Šios lėšos buvo numatytos dar pernai tvirtinant 2010 m. biudžetą, o tarptautinis konkursas vyksta tik dabar.
„Mums teko ilgai ieškoti juridiškai tinkamo mechanizmo, kad nepažeistume nė vieno Europos Sąjungos teisės akto, nes tiesiogiai oro vežėjų valstybė remti negali", – priežastį, kodėl Vilniaus oro uoste nepadaugėjo tiesioginių skrydžių, „Respublikai" atskleidė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Anot jo, pinigai bus skirti remti ne vežėjams, o tam tikriems maršrutams, kurių sąrašas yra suderintas su Ūkio ministerija. O pastaroji net yra numačiusi teikti kompensacijas aviakompanijoms, kurios pradėtų naujus reguliarius skrydžius į Lietuvos sostinę ir iš jos. Vienam investuotojui būtų kompensuojama iki 5 mln. litų.
Ar ne per vėlai susigriebta – juk visai šalia Ryga, kurios oro uostas jau išsikovojo populiarumą ir aptarnauja tris kartus didesnius keleivių srautus nei Vilnius?
R.Vaštakas pripažino, kad Vilnius iš tiesų snaudė 4 metus ir leido kaimynams iškilti, nes „nebuvo laiku startuota".
„Bet mes turime visas galimybes pasivyti kaimynus ar bent jau turėti geresnį rezultatą nei dabar", –tryško optimizmu viceministras.
O vysimės kaimynus latvius tratindami dešimtis milijonų mokesčių mokėtojų taip sunkiai suneštų litų. Dauguma iš tų mokesčių mokėtojų lėktuvu yra skridę kartą ar du gyvenime, kiti iš viso jį tik aukštai danguje ir per televizorių regėję. Užtat patogiai ir ne itin brangiai skraidys verslininkai, turistai, seimūnai, ministrai ir valdininkai.
Į Lietuvą vilios net servetėlės
„Iš skrydžių skatinimo programos pinigai tikrai nebus ištaškyti, – užginčijo R.Vaštakas. –Jie bus išleisti reklamai, kad būtų pritraukta keleivių. Pavyzdžiui, gali būti reklama ant visų orlaivių, tiesiogiai skrendančių į Vilnių ir iš Vilniaus, arba skrydžių kompanijų internetiniuose puslapiuose galėtų būti reklamuojama Lietuva, mūsų oro uostas, turistiniai maršrutai".
15 mln. litų bus išleista ne tik lipdukams ant lėktuvų. Į Lietuvą kvies reklaminiai paveikslėliai ant servetėlių, orlaivių krėslų atlošų, straipsneliai oro linijų nemokamai dalijamuose žurnaliukuose, tiesioginė reklama tose šalyse ir miestuose, iš kur siekiama prisivilioti turistų.
„Gali būti tūkstančiai variantų. Per konkursą bus pasirinktos tos kompanijos, kurios pasiūlys geriausias priemones, ir tos priemonės bus įgyvendintos", –aiškino viceministras.
15 milijonų –tik pradžia
Paklaustas, ar pakaks 15 mln. litų tokioms turistų vilionėms, R.Vaštakas pripažino, kad tai –tik programos pradžiai.
„Mes tikimės, kad ir kitų metų biudžete tam bus numatyta 15 mln. litų, ir dar 2012 m. reikėtų, jeigu duotų, kokių 10 mln. litų. Tada tikrai mes suspėtume įsibėgėti ir prisikviesti keletą kompanijų, kurios steigtų čia savo bazes, kad skrydžių skaičius patenkintų ir atvykstančius, ir išvykstančius turistus", –vylėsi pašnekovas ir patikino, kad naujų aviakompanijų Vilniaus oro uoste atsiras jau šiais metais.
Kęstutis DAUKŠYS, Seimo narys:
Kai buvo tvirtinamas biudžetas, ministerijos gavo milijonus ir jie pasislėpė po kažkuria biudžeto eilute. Atrodė, kad viskas gerai, o kai pažiūri, kaip iš tiesų tie pinigai naudojami –skandalas.
Patraukti kuo daugiau žmonių, kad jie atskristų į Vilnių –labai gera idėja. Bet tikrai neįsivaizduoju, kaip išleisti milijonus servetėlėms ir pagalvėlėms, o juolab išdalyti tai svetimų aviakompanijų lėktuvams.
Dabar galima švęstu vandeniu krapyti kiek tik nori, o klaida jau padaryta. Kai Latvija visokiais būdais rėmė savo “air Baltica" ir Rygos oro uostas taikė saviškei aviakompanijai dempingines kainas, kad ji gerai gyvuotų, mūsų oro uostas kaip tik kėlė kainas lietuviškai bendrovei “flyLAL". Valdininkai viena ranka padarė, kad nebūtų tiesioginio susisiekimo, o kita ranka jau semia iš valstybės kišenės ir sako, kad už tuos pinigus mes dabar prisikviesim kompaniją, atidarysim tiesioginį maršrutą. Pinigus skubama išleisti neaišku kam. O turi būti labai aiški strategija. Pavyzdžiui, remiame bendroves, kurios atskraidins 10 tūkst. turistų per mėnesį, ar panašiai.
